Prieš porą dienų lygiai vidurdienį nuvilnijo Klaipėdos kariliono varpų gausmas, priminęs prieš 220 metų šį pasaulį palikusio garbaus filosofo I. Kanto mirties valandą.
Klaipėda gali pagrįstai vadintis didžiojo filosofo Imanuelio Kanto tėvo miestu. Tik šios garsios asmenybės pėdsakų mūsų mieste vis dar pernelyg mažai. Minint I. Kanto 220-ąsias mirties metines apie tai kalbėta ne kartą.
Rugsėjo 21 d. 11–15 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) vyks mokslinė tarptautinė konferencija „Amžinosios taikos vizija Imanuelio Kanto filosofijoje“, skirta I. Kanto 298-osioms gimimo metinėms.
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, įgyvendindama Kultūros paveldo departamento iš dalies finansuojamą projektą „Imanuelio Kanto pažinimo keliu: nuo Klaipėdos iki Šereitlaukio“, su partneriais rugpjūčio 9–11 d. organizuoja renginių ciklą „I.Kanto motyvas: istorija, kultūra, menas“.
Šį penktadienį 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka kviečia internetu stebėti tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją, kurios metu visuomenei bus pristatytos klaipėdiečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario, humanitarinių mokslų daktaro Dainiaus Sobeckio pernai išleistos dvi knygos – romanas „Lozoriaus evangelija“ ir eilėraščių rinkinys „Kryžiaus užraktu“, – dalyvaujančios Klaipėdos metų knygos rinkimuose.
Per artimiausią uostamiesčio tarybos posėdį turėtų būti nuspręsta, ar Klaipėdos savivaldybės viešajai bibliotekai bus suteiktas filosofo Imanuelio Kanto vardas. Teigiama, kad šio garsaus vardo suteikimas bibliotekai padidintų jos reprezentacinį svorį, tačiau tai kainuos.
Turtinga Klaipėdos istorija vis dar traukia iš užmaršties faktus, kurie galėtų praturtinti pasauliui siunčiamą žinią apie mūsų miestą. Jau netrukus galėsime besti pirštu į senamiesčio kampą, kur stovėjo garsiojo filosofo Imanuelio Kanto senelio namas. Tuo džiaugiasi ir tuščią senamiesčio kvartalą ketinantys užstatyti verslininkai.