Kukuliškių piliakalnyje šiemet rasti gintaro fragmentai rodo, kad čia bronzos amžiuje gyvenusi bendruomenė ne tik rinko, bet ir apdirbo gintarą, pirmadienį skelbia Klaipėdos universitetas (KU).
Arčiausiai jūros esantis ir vėliausiai atrastas Kukuliškių piliakalnis jį tyrinėjančiai archeologei Miglei Urbonaitei-Ubei atskleidžia vis naujų paslapčių. Aiškėja, kad čia gyvenę žmonės pirmieji visoje rytų Baltijos pakrantėje ėmė auginti lęšius, pupas ir žirnius.
Archeologai, iš pajūrio radinių duženų dėliojantys priešistorinį vaizdą, mėgina išsiaiškinti, kodėl 500 metų prieš Kristų ant jūros kranto, pusiaukelėje tarp Girulių ir Olando Kepurės, žmonės kūrėsi itin nepalankiose gyvenimui sąlygose.
Gamtosaugininkai, paveldosaugininkai ir vietos gyventojai sutarė, kad neseniai pajūryje atrastas Kukuliškių piliakalnis neturi tūnoti apžėlęs ir nepastebimas. Galima tikėtis, kad jau greitai nuo jo atsivers romantiškas jūros vaizdas, o krūmynai nebegoš jo šlaitų.
Pernai pajūryje netoli Klaipėdos beveik atsitiktinai atrasto Kukuliškių piliakalnio tyrimo ėmėsi Klaipėdos universiteto doktorantė, archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė. Pirmoji perkasa patvirtino mokslininkų spėjimus.
Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Kukuliškių piliakalnį, esantį Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaime.