Kai prieš 12 metų rugsėjį atvažiavau mokytis į Kauną, iš visų pažįstamų sulaukdavau tos pačios reakcijos: „Tu į Kauną?“ Klausiant visų veidai atvipdavo taip, tarsi šis miestas būtų kažkoks nevykėliškumo lakmusas, žymintis, kad į tam tikras skalės ribas tau nepavyko patekti, arba verčiantis abejoti tavo sveiko proto resursais. „Į Kauną“, – kukliai atsakydavau, giliai širdyje žinodama, kad vos baigusi universitetą iškart dumsiu į Vilnių, kur visas menas, kultūra, renginiai, gyvenimas!