NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį perspėjo, kad Ukrainos gali laukti „sunkiausia žiema“ nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija.
Rusijos sukeltas naujas karas verčia paskutinius Europos neutralumo bastionus permąstyti ilgus metus puoselėtą atsiribojimo politiką. Realybė žadina Šveicariją, kur neutralumo politika skaičiuojama šimtmečiais. Austrija – bent jau popieriuje – rengiasi perkirpti bambagyslę, siejančią ją su Rusija.
Būtina suteikti daugiau karinės pagalbos, „kad Ukraina galėtų toliau priešintis“ plataus masto Rusijos invazijai, trečiadienį pasakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Gegužę Ukrainoje mažiausiai 174 civiliai žuvo ir 690 buvo sužeista – tai didžiausias per vieną mėnesį JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje (HRMMU) užfiksuotas civilių aukų skaičius nuo 2023 m. birželio, teigiama penktadienį paskelbtoje misijos ataskaitoje.
Penktadienio vakarą meno entuziastai rinkosi į Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmus, čia buvo atidarytos net penkios parodos. Dvi jų skirtos prisiminti Rusijos invazijos į Ukrainą antrąsias metines, o kitose kreipiamas dėmesys į nostalgiją kai kuriems gyvenimo etapams, akcentuojamas būties laikinumas bei trapumas.
Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad per dvejus metus nuo Rusijos invazijos pradžios savo namus Ukrainoje paliko daugiau kaip 14 mln. žmonių, iš kurių beveik 6,5 mln. šiuo metu gyvena užsienyje kaip pabėgėliai.
Kadenciją baigęs Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas ketvirtadienį pripažino, kad praėjus beveik dvejiems metams po Rusijos invazijos šalies karinė strategija „turi keistis“.