Kaunas ne vienam ukrainiečiui tapo antraisiais namais. Nors vietiniai ir svetingi, karo pabėgėlių mintys nuolat ten, kur zvimbia kulkos, o žmonės vaduojasi nuo gruodžio šalčio.
Kaune aštuoniose požeminių perėjų vietose gyventojus pasitinka nauji ženklai su užrašu „Priedanga“. Tai reiškia, kad kilus oro pavojui ten reiktų slėptis. Visgi kauniečiai sako, kad baimės dėl karo Ukrainoje nejaučia ir negalvoja apie slėpimąsi, pasakojama LNK reportaže.
Nuo karo pabėgę ukrainiečiai nori kuo greičiau pradėti dirbti, bet Lietuvoje atsimuša biurokratinę sieną. Stebina ir kai kurių bankų pozicija: viešai pasigyrė, kad padeda, bet sąskaitų neatidaro.
Nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 27 tūkst. ukrainiečių. Dalis jų pasistojo Kaune. Miesto atstovai pristatė, kaip sekasi priimti nuo karo bėgančius žmones ir kaip jie jaučiasi Kaune.
Antrus namus Kaune jau rado keli tūkstančiai ukrainiečių, tarp jų – daugiau kaip 1600 vaikų. Visiems jiems miesto įstaigos siūlo nemokamus renginius, sporto užsiėmimus, neformalųjį ugdymą bei edukacijas. Į juos kvies Kauno sporto mokyklos, teatrai, koncertinės įstaigos, muziejai, bibliotekos ir kultūros centrai. Taip pat atveriamos miesto erdvės kokybiškam laisvalaikiui ir kūrybai.
Beveik keturi šimtai nuo karo bėgančių ukrainiečių laikinam prieglobsčiui pasirinko Kauną. Šeimos ir našlaičiai saugiai apgyvendinti, pasirūpinta maitinimu, psichologine ir socialine pagalba, vaikų ugdymu, darbo paieškomis suaugusiems žmonėms. Miestas sulaukė tvirtos gyventojų bei verslo paramos – jau dabar pasiruošta suteikti saugią pastogę apie pusantro tūkstančio žmonių ir toliau plečiamas galimų vietų skaičius.