Bene vienintelis kartas, kai savo verkimu žmogus neišgąsdina aplinkinių, – jam gimus ir įkvėpus pirmąjį oro gurkšnį. Tačiau netrukus vaiko ašaros ima trikdyti tėvus, o ašarojimas suaugus suprantamas kaip silpnumo požymis. Vis dėlto kiekvienam gerai žinomas palengvėjimas išsiverkus.