Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvą bus paankstintas, jei tik atsiras tokia galimybė, sako su šalies gynybos ministru Berlyne ketvirtadienį susitikęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai raginant greičiau dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tai įvyks „kai tik mes būsime pasirengę“.
Vokietijoje klausimų ir diskusijų sukėlė paskelbti skaičiai, kiek kainuos parengti brigadą Lietuvai, – 10 mlrd. eurų ir dar po 1 mlrd. kasmet išlaikymui. Lietuva planuoja daug kartų mažesnes išlaidas. Vokietija skelbia norinti tapti Europos saugumo garantu, o Lietuvai skirta brigada tampa esminiu faktoriumi, kuris lems kokiu tempu vokiečiai stiprins visą savo kariuomenę. Apie tai – LNK reportaže.
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užpuolimo atveju. D. Grybauskaitė svarsto, kad laukiant, kol Lietuvą stotų ginti visas NATO blokas, gali užtrukti ilgiau nei yra minėjęs buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Benas Hodgesas.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiks su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu aptarti Vokietijos karių brigados priėmimo Lietuvoje, karinių pirkimų.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad pasirengimas Lietuvoje dislokuoti Vokietijos brigadą yra svarbus abiejų pusių prioritetas. Pasak jo, į detalaus brigados dislokavimo plano įgyvendinimą turėtų būti sutelktos bendros pastangos.
Berlynui pradedant laipsnišką Vokietijos brigados karių perkėlimą į Lietuvą, Vilnius prognozuoja, kad čia kartu galėtų atvykti maždaug trečdalio karių šeimos.