Edita Lubickaitė dar būdama dvidešimties iš nedidelio kaimelio atsikėlė mokytis į uostamiestį. Pasekusi muzikuojančio tėčio pėdomis ji įgijo muzikos magistrą. Šiandien jos kasdienė veikla susijusi su menu. Kelerius metus Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbusi teatro vadovo pavaduotoja menui, rugsėjį ji sugrįš į mėgstamą Nidą. Čia vadovaus kultūros ir turizmo informacijos centrui "Agila". Pokyčių nebijanti E.Lubickaitė sako, jog didžiausios šių laikų vertybės – nuoširdumas ir laisvė. "Jei nesi traukinyje, vežančiame į lagerį ar į tavo smilkinį nenutaikytas ginklas, esi laisvas rinktis. Visa kita – tik baimės ir kompleksai", – įsitikinusi pašnekovė. Ji užsimena svajojanti apie pupų ūkį – asmeninę utopiją, kurios nė iš tolo nesupainiotum su G.Orwello gyvulių ūkiu.