Jau ketvirtį amžiaus Lietuva yra tarsi kokia laboratorija, su kurios žmonėmis nuolatos eksperimentuojama tai socialinėje, tai švietimo, tai gynybos ar finansų srityse. Patys piliečiai tam pasipriešinti negali ir bemaž prie tokių eksperimentų jau priprato.
Antra vertus, juk ir neturi kito pasirinkimo, kaip tik tapti bandomaisiais triušiais ar pelytėmis, geriausiu atveju – beždžionėmis.
O šių padarų argi kas klausia, patinka jiems ar ne, tai kas daroma su jų gyvenimu, pensijomis, sveikata, ugdymu ar kitais dalykais. Kartais šioje milžiniškoje laboratorijoje, kurią taip