Atrodo gana keista, bet 50-metis trečios kartos kaunietis – reta persona. Mažai kas tokių pažįsta. Nedaug kas pažįsta net ir 20-mečių kauniečių, kurių bent vienas iš tėvų ir senelių būtų kilęs iš Kauno.
Jei įsivaizduojate tipinį daugiabučių rajono kiemą, tikriausiai mintyse iškyla asfaltuotos automobilių aikštelės vaizdas. O žiemą apsnigtuose daugiabučių kiemuose vietos automobiliams net neužtenka, todėl vairuotojai palieka juos ant takų ar pievelių. Ar gali kiemas būti kitoks? Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ didmiesčiuose įgyvendina Suomijoje gimusią koncepciją „Daugiau gyvybės kiemuose“, kurioje dėmesys tenka ne automobiliams, o žmonėms ir kaimyniškam bendruomeniškumui.
Vilniaus ir Kauno pirminėse būsto rinkose besibaigiantis spalis, išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, buvo rezultatyvus, mažesnėje Klaipėdos rinkoje – santūresnis. Tačiau būsto „sandėlis“, lyginant su rugsėju, susitraukė visur, o tai reiškia mažesnį būsto pasirinkimą pirkėjams. Kainos trijuose didmiesčiuose didėjo, tačiau tik simboliškai: pokytis per mėnesį siekė apie 10 Eur/kv. m.
Naujų butų pardavimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje liepą, palyginti su birželiu, padidėjo, tačiau bendras jų pardavimas pastebimai sumenko. Parduodamų butų kainos Vilniuje ir Kaune liepą keitėsi nežymiai, kiek didesnis pokytis fiksuotas Klaipėdoje, rodo Registrų centro, skelbimų portalų ir analitikų duomenys.
Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 389,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 44,1 euro, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Nuomonė, kad visi trokšta gyventi didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – ne visai teisinga. Dirbti – gal ir nori, bet gyventi – ne visi. Apie gyventojų nuotaikas pokalbis su „Swedbank“ Finansų instituto atstove Justina Bagdanavičiūte.
Seimui įpareigojus savivaldybėse nuo 2023-iųjų sausio nustatyti mažos taršos zonas, aplinkos ministro teigimu, to nepadarė nė viena savivaldybė, todėl ketinama šį reikalavimą švelninti.