Paaiškėjus, jog kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis kiek skiriasi, jų gamintojos - žinomos tarptautinės kompanijos - tikina, jog prisitaiko prie skirtingų šalių žmonių skonių, o produktų kokybė, anot jų, dėl to nenukenčia. Kai kurie gamintojai tikina, kad visoms rinkoms gamina pagal vienodą receptūrą.

Gamintojams, norintiems populiarinti sveikų produktų žymėjimą, labai svarbi tiek Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), tiek kitų institucijų pagalba, bet kol kas SAM priemonės dažnai niekinės, o pažadai netęsiami. Taip LRT RADIJUI sako Grūdų perdirbėjų asociacijos vykdančioji direktorė Dalia Ruščiauskienė. „Įmonės nemato naudos iš tų ženklų. Labai gerai, kad ženklai neprivalomi. Jei būtų privalomi, įmonės patirtų papildomų išlaidų, didėtų kainos, o visuomenė ir toliau nesuprastų, kas tai yra“, – mano Pienininkų asociacijos direktorius Egidijus Simonis.

Reikia vertinti maisto produkto visumą, nes užrašai „Be konservantų“, „Sveikas pasirinkimas“ ir kt. nebūtinai reiškia, kad produktas sveikas. Taip LRT RADIJUI sako maisto technologė Raminta Bogušienė. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėjos Onos Sužiedėlytės, bet kokios nuorodos, žodžiai ar paveiksliukai ant produkto vertinami tik kaip bendro pobūdžio nuoroda į sveikatą: „Gamintojas rašo, kad produktas be konservantų, bet jame yra cukraus, druskos, acto, o tai – irgi konservantai.“