Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tyrinėjo ne tik lietuvių trėmimus, bet ir jų išsiuntimą į Gulagą – Vyriausiąją pataisos darbų lagerių valdybą – dar vieną sovietinio režimo įkurtą represinį mechanizmą, kuriuo siekta palaužti šiam režimui pavojų kėlusių žmonių orumą ir kone iki mirties išnaudoti jų fizines jėgas darbui Sovietų Sąjungai industrializuoti. Tremtinių iš okupuotos Lietuvos buvo išvežta apie 130 tūkst., o sovietų Gulage atsidūrusių politinių kalinių skaičius buvo panašus, kai kurių istorikų duomenimis, netgi 20 tūkst. didesnis.