Pirmą kartą po pergalės JAV prezidento rinkimuose į Vašingtoną grįžęs Donaldas Trumpas aukšto rango respublikonams trečiadienį pareiškė, kad „visuomet malonu laimėti“.
Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkas Arnoldas Piklaps – krašto senbuvių palikuonis, kuris laiko save Lietuvos vokiečiu ir labai vertina savo dvikalbystę. Arnoldas vienas tų, kurio dėka Klaipėdoje buvo įkurta tautinė vokiečių mokykla, išaugusi į H. Zudermano gimnaziją, ir puoselėjami dviejų skirtingų tautybių krašto senbuvių ryšiai.
Vengrijos nacionalistų lyderis Viktoras Orbanas, kreipdamasis į Europos Parlamentą (EP), trečiadienį pasisakė už „permainas“ Europoje, o jo kreipimasis buvo pasitiktas protestais.
Tautinių kultūrų centre (TKC) mokytis lietuvių kalbos šį sezoną nusprendė per pusšimtis žmonių. Didžiąją jų dalį sudaro ukrainiečiai. Grupėse yra ir baltarusių, rusų, azerbaidžaniečių, armėnų. Visus juos motyvuoja noras integruotis į visuomenę, suprasti lietuvių kultūrą, įsidarbinti patinkančiame darbe.
Gyvename kalbos technologijų revoliucijos amžiuje, kai jos gali kurti rišlų tekstą, versti, spręsti sudėtingus uždavinius, su jomis galime net palaikyti pokalbį
Lietuvoje darbo ieškantiems ukrainiečiams didėja poreikis mokytis lietuvių kalbos, antradienį skelbia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva).
„Žėkit“ žodelis dažnai girdimas iš valdžios moterų ir vyrų. Ministrai vienas nuo kito užsikrečia „žėkit“ tarsi virusu. Įtariamas šio užkrato židinys – pati premjerė Ingrida Šimonytė, o konservatoriai atskleidžia, kad „žėkit“ dabar jau dažnai skamba ir frakcijoje, ypač kai pasidaro karšta.
„Žėkit“ žodelis dažnai girdimas iš valdžios moterų ir vyrų. Ministrai vienas nuo kito užsikrečia „žėkit“ tarsi virusu. Įtariamas šio užkrato židinys – pati premjerė Ingrida Šimonytė, o konservatoriai atskleidžia, kad „žėkit“ dabar jau dažnai skamba ir frakcijoje, ypač kai pasidaro karšta.
„Mokslininkai, ką nors teigdami, remiasi tyrimų rezultatais, o raštingumas Lietuvoje, kad ir kaip paradoksalu, beveik netirtas. Todėl drąsiai teigti, kad mūsų visuomenės raštingumas gerėja arba blogėja, neįmanoma“, – teigia kalbininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lituanistikos katedros vedėja doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė.