Sulaukę Vėlinių žinome, kad reikia aplankyti artimųjų kapus. Puošiame juos, dažnai negalvodami, kokia to prasmė, taip elgiamės tiesiog todėl, jog taip įprasta. Kai kurios Vėlinių tradicijos iki šiol gyvos, tačiau dalis jų nuslenka į užmarštį sykiu su jas dar prisimenančiais žmonėmis.
Kapo dekoravimas – galimybė sukurti prasmingą atminimo vietą, atspindinčią žmogaus gyvenimo istoriją. Juk kiekviena detalė – nuo akmens plokštės iki augalų – gali atspindėti išėjusiojo asmenybę. Kiekvienas sprendimas suteikia kapui unikalumo ir sukuria vietą, pabrėžiančia, kas artimajam buvo svarbu.
Kauno policijos pareigūnai jau ruošiasi artėjančiam savaitgaliui, kurio metu gyventojus saugos sustiprintos policijos pareigūnų pajėgos. Ilgąjį Vėlinių savaitgalį prie kapinių bus įvedami laikini eismo ribojimai, kurių tikslas – sumažinti nusidriekusias spūstis ir užkirsti kelią galimiems eismo įvykiams.
Artėjant mirusiųjų paminėjimo dienoms, sutvarkyti artimųjų kapų skuba vis daugiau klaipėdiečių. Nors masiškai žmonės dar nevažiuoja, manoma, kad antplūdis bus kaip įprastai – lapkričio 1–2 d.
Vilniuje ruošiamasi prieš Visų šventųjų dieną ir Vėlines prie miesto kapinių didėjantiems automobilių srautams. Siekiant, kad kelionės aplankyti artimųjų kapus būtų kuo sklandesnės, prie kapinių įvedami eismo organizavimo pakeitimai, taip pat dažniau kursuos viešasis transportas.
Panevėžio rajone dėl savavališkai nuluptų sovietinius karius šlovinančių lentų vienam krekenaviškiui ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, esą per menka žala, nors lentų grąžinimui ar panaikinimui galutinį tašką turės padėti Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Todėl lentos guli ir laukia seniūnijoje, o jų nukabinėtojas jau turi kitą taikinį – iš nuimtų antkapių miestelio kapinėse suręstus laiptus.
Portalo kauno.diena.lt skaitytojas nusistebėjo aptikęs skelbimą, kad parduodama kapavietė. Nurodyta, jog ji Karmėlavos kapinėse. Suma – 10 tūkst. eurų.