Vos prieš kelias savaites nutrūktgalviai leidosi nuo Parodos kalno, o šį šeštadienį jiems teko priešinga užduotis – kuo kūrybingiau užkopti į šią įkalnę. Savo kurtais fluksiškais kostiumais pasipuošė šimtai dalyvių.
Be visų prieššventinių reikalų, tėvams tenka rūpintis ir vaikų karnavalo kostiumais. Pasisekė, jei tai tik snaigė ar kiškutis, bet jeigu reikės įkūnyti drakoną ar robotą, – laukia nemažai darbo. Siuvėja Jurgita Mikelionienė pataria, kur ieškoti įkvėpimo, ką iš anksto pasiruošti ir kaip minimaliomis priemonėmis, rastomis namuose, pasiekti maksimalių rezultatų.
Kitą šeštadienį, rugsėjo 10-ąją, jau penktąkart Kauno istorijoje Parodos kalnas bus atimtas iš automobilių ir viešojo transporto. Technika užleis vietą nuotaikingiems persirengėliams, kurie kops į kalną pasidabinę keisčiausiais kostiumais. Kops atbulomis, kūlversčiais, užsimerkę ar draugą įkinkę traukti karutį – o kalno viršūnėje pasiners į iki šiol didžiausią „Fluxus“ festivalį.
Kiekvienas, susipažinęs su "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" programa, lošteli iš nuostabos: įspūdį daro ne tik pasaulinio garso menininkų, kurie lankysis Kaune, vardai, bet ir programos apimtis. Nuo istorinės atminties gaivinimo iki Laimės dienos šventimo, nuo Kauno legendos kūrimo per asmeninę gyventojų patirtį iki tarpukario modernizmo paveldo įveiklinimo – programa įtraukia visas socialines grupes, apima platų visuomenei aktualių temų spektrą, kalba visomis kalbomis.
Pasaka apie dviem draugams tekusius išmėginimus, patiriamus dėl stingdančio grožio Sniego karalienės įsikišimo, vaikų ir ne tik vaikų fantaziją kursto jau nuo XIX a. vidurio. Pirmą kartą 1844 m. išleista H. Ch. Anderseno pasaka „Sniego karalienė“ iki šiandien užima svarbią vietą gražiausių pasaulio pasakų panteone. Vaikai įvairiose pasaulio šalyse skaito vis naujus šios pasakos leidimus, žiūri jos ekranizacijas. Literatūros tyrėjai preparuoja šioje pasakoje atsiveriančius giluminius klodus. O Klaipėdos dramos teatre „Sniego karalienė“ gruodžio pradžioje atgis scenoje kaip spektaklis vaikams. Pasaką režisuoja Paulius Tamolė, o jos įspūdingo pasaulio vaizdą kuria scenografė ir kostiumų dailininkė Kristina Voytsekhovskaya. Ji pasakojo apie savą „Sniego karalienės“ reikšmę ir jai tekusias užduotis.
Jau šį savaitgalį bus švenčiamas Helovinas. Šiurpnaktį kauniečiai iš tiesų ketina pasitikti nuotaikingai, todėl jau dabar prie kostiumų nuomos nusidriekė eilės.
Didžiausias noras – kad žiūrovai pasimėgautų spektakliu, nes viskas daroma tik dėl jų. Taip sako kostiumų dailininkė iš Serbijos Marina Sremac, Vilniaus mažajame teatre besirengianti premjerai „Dėdė Vania“, į kurią žiūrovai kviečiami jau liepos 15–16 d.
Kauno klinikinės ligoninės sprendimas pakartotinai naudoti vienkartines medikų apsaugos priemones „sutaupė“ nebent koronavirusą, kuriam buvo sudaryta palanki terpė daugintis, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Rusija ir Vokietija uždraudė respiratorių, apsauginių kaukių ir apsauginių kostiumų eksportą, kad šių priemonių nepritrūktų medikams, gydantiems naujuoju koronavirusu užsikrėtusius pacientus, ir visuomenei.