Stebint įvairias pozicijos ir opozicijos diskusijas dėl krizinio kitų metų biudžeto apima negera nuojauta jog valdžioje esantys neįsivaizduoja viso situacijos dramatizmo ir visą savo elgesį, bei dėmęsį sutelkia į kalbėjimą vardan kalbėjimo. Dabar jau pilnai esu įsitikinęs (jei anksčiau ir abejojau) kad nei viena pusė nemato, o gal sąmoningai nenori matyti kitų krizės įveikimo būdų. Tokį įspūdį sustiprina ir tai , kad nesvarstomi kiti valstybės raidos scenarijai, nors vakaruose jau seniai tai daroma. Manau tai yra todėl,kad Lietuvoje nėra išvystyta  o juo labi