Seimas nustatė naujas socialinių įmonių veiklos taisykles. Tikimasi, kad jos skatins tokias bendroves labiau orientuotis į neįgaliųjų, iš kurių darbą turi tik trečdalis, teisingesnį įdarbinimą.
Du iš penkių (43 proc.) šalies dirbančiųjų netiki, kad jų darbovietė būtų tinkama vieta dirbti žmonėms su negalia ir galėtų padėti jiems integruotis į darbo rinką. Priešingai galvoja tik kas penktas (21 proc.) dirbantysis, pabandęs įvertinti savo darbo vietą bei aplinką per specialiųjų poreikių turinčių žmonių prizmę. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Vilniečių pamėgtas unikalus restoranas „Pirmas blynas“ sulaukė pastiprinimo – palaikydama gražią iniciatyvą sostinės taryba sutarė, kad savivaldybė bendradarbiaus su socialine ir švietėjiška veikla užsiimančia maitinimo įstaiga.
Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį buvusiam Plungės teritorinės darbo biržos skyriaus vedėjui Stanislovui Striaukui paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę vykdymą atidedant.
Privatų verslą ateityje ketinama įpareigoti įdarbinti neįgaliuosius, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Anot jo, kvotas nustatytų valdžia, jomis siekiama paskatinti neįgaliųjų užimtumą.
Pirmadienį Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis dar kartą kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį dėl neįgaliųjų integracijos į darbo rinką reformos vilkinimo.
Nors valstybė finansiškai skatina verslininkus kurti darbo vietas neįgaliesiems, jiems įsidarbinti Klaipėdoje vis dėlto dar labai sunku. Neretas darbdavys, pasinaudojęs subsidija, neįgaliuoju tiesiog atsikrato.
Neįgaliųjų organizacijos reiškia palaikymą Seime inicijuotai socialinių įmonių finansavimo modelio reformai bei ragina numatyti „neįgaliojo krepšelį“ nukreipiant lėšas darbo vietos pritaikymui, o ne užmokesčio kompensacijoms ar mokestinėms socialinių įmonių lengvatoms.