Kovo 11-ąją jau kelinti metai pasitinku kiek stebėdamasis tuo, kaip ši šventė po truputėlį virsta vis labiau oficiozine Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Galite piktintis ir nesutikti, galite sakyti, kad štai vis daugiau žmonių susirenka šios dienos minėti ir dalyvauti renginiuose, kad Vilniaus Gedimino prospekte vyksta bent pora tai progai skirtų eitynių, kad gausu koncertų ir kad apskritai patriotizmas nūnai gana madingas dalykas. Tačiau net jei tai ir tiesa, net jei šią dieną sąmoningai dalyvausite renginiuose ir jausitės it koks Vincas Kudirka „lietuvis esąs“, aš vis vien jūsų klausiu: ar tai jūsų asmeninė šventė?

Šeštadienį minėsime 27-ąsias valstybės atkūrimo metines. Dažnas patriotinių jausmų pagautas tautietis, atsipūtęs po kasdien girdimų žinių apie motinų nužudytus vaikus ir didėjančius emigrantų srautus, turbūt prisimins ne kartą girdėtą JAV prezidento Johno Kennedy frazę: Neklauskit, ką jūsų šalis gali padaryti dėl jūsų, klauskit, ką jūs galite padaryti dėl savo šalies.