Valstybinių miškų urėdija (VMU) ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) pasirašė sutartis dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose esančių buveinių ir jose aptinkamų gamtos vertybių apsaugos.
Naivu galvoti ir tikėtis, kad menas išspręs visas problemas, tačiau tai, kas nematoma, jis padaro matoma, atskleidžia naujas reikšmes, pasiūlo naują vaizduotę, sako tarpdisciplininio meno kūrėjas Masačusetso technologijų instituto (MIT) profesorius Gediminas Urbonas.
Šiandien minime pasaulinę šlapynių dieną, kuri siejama su prieš 50 metų, 1971 m. vasario 2 d. Irane, Ramsaro mieste pasirašyta Ramsaro konvencija – tarptautine sutartimi, kuria įsipareigojama saugoti ir atsakingai naudoti pasaulio pelkes bei kitas šlapynes. Kuo pelkės svarbios mūsų gyvenimui?
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus Aklojo Ežero, esančio Telšių rajone išeksploatuotame durpyne. Jie siekia nustatyti pelkinių augalų bendrijų atsistatymo proceso ypatumus.
Pasibaigus tarptautinei XVI Venecijos architektūros bienalei, Lietuvai atstovavęs Nomedos ir Gedimino Urbonų projektas "Pelkių mokykla" gyvuoja toliau. Po visą pasaulį nuo JAV, Norvegijos ir Jungtinių Arabų Emyratų keliaujantis kūrinys užsuks į Kauną.
Šlapynės – biologinės įvairovės požiūriu vienos vertingiausių pasaulio ekosistemų – dėl urbanizacijos ir žemės ūkio nyksta nerimą keliančia sparta, ketvirtadienį paskelbė gamtosaugininkai, ragindami imtis skubių veiksmų jų nykimui sustabdyti.
Daugiau nei 15 tonų tikros lietuviškos pelkės iš Kupiškio rajono nukeliavo į Italiją, į seniausią ir prestižiškiausią menų parodą – architektūros bienalę Venecijoje.
Gamtos vertybėms – europinės svarbos pelkėms ir pievoms, kurios praeityje dėl visuotinės melioracijos buvo visiškai nuskurdintos, – atkurti ir išsaugoti reikia ne tik aplinkosaugininkų pastangų, bet ir nemažai lėšų.
Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena, kurią mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Šiai dienai paminėti Vilniuje, LRT studijos foje, eksponuojama fotografijų paroda, skirta Aukštumalos pelkei – vienai didžiausių Vakarų Lietuvos pelkių, nuo kurios aprašymo praėjusio amžiaus pradžioje prasidėjo pelkių tyrimai.
Beveik dešimtadalį Lietuvos teritorijos užima pelkės, vienos jų – saugomos, kitos – naudojamos kaip durpynai. Daugelis Europos Sąjungos šalių griežčiau reglamentuoja pelkių apsaugą, nes jų turi nedaug ir siekia atkurti buvusias pelkes.