Rusiškoje internetinėje erdvėje, kurios Kremliaus kontrolė nepasiekia, padažnėjo svarstymų apie tai, kaip klostysis Rusijos raida po Vladimiro Putino valdymo. Tokie svarstymai atrodo keistokai, kadangi nesimato jokių aiškių požymių, rodančių, jog šis valdymas artėtų prie pabaigos. Priešingai, yra pakankamai argumentų, liudijančių, kad V. Putino režimo galo dar toli gražu nesimato. Pirmasis argumentas – didžioji rusų visuomenės dalis yra ir dar ilgai bus lojali šiam režimui, kuris bent iki 2013 m. garantavo kasmet augančią gerovę, kokios dabartiniai rusai niekad

Šventės baigėsi. O juk lauki šv. Kalėdų ir Naujųjų metų kaip pačių ryškiausių švenčių metuose, nešioji savyje viltį kažko gero ir gražaus. Šventės ateina, tačiau kažkaip greitai praeina, nespėjus net suvokti, ar vyksta tai, ko tu laukei ir tikėjaisi. Emocijoms nuslūgus, protu imi suvokti, kad šventės yra tam tikra socialinė konvencija, t.y. sutarimas, kad taip turi būti. Žmogus negali ištisai dirbti, reguliarios šventės yra būtinos. Naujųjų metų pradžia būtent sausio 1 dieną taip pat yra sutarimas, atsiradęs Senovės Romoje ir tapęs priimtinu krikš�

Prasidėjo antrasis mėnuo, kai Rusija įsitraukė į karą Sirijoje ir nuolat bombarduoja, jos žodžiais, teroristų pozicijas. Kokie tokio kariavimo rezultatai ir kokia tolesnė šios Vladimiro Putino avantiūros raida? Įsiveldamas į karą Sirijoje V. Putinas sušvelnina nepilnavertiškumo kompleksą, kuris kamuoja ne tik jį patį bei jo aplinkos žmones, bet ir nemažą rusų visuomenės dalį. Tai – noras, kad Rusija būtų lygiavertė supervalstybė JAV, kokia buvo Sovietų Sąjunga. Šis kompleksas neleidžia blaiviai suvokti, kad Rusija jau niekada neprilygs JAV nei ekonomiškai,