Garsiausi matadorai sekmadienį paskutinį kartą pasirodys Barselonos arenoje „La Monumental“ - netrukus Ispanijos šiaurės rytuose esančiame Katalonijos regione įsigalios šimtmečius gyvavusios koridos draudimas.

Paskutinė nelygi dvikova tarp žmogaus ir buliaus šioje arenoje įvyks stebint 18 tūkst. žiūrovų. Visi bilietai buvo išparduoti.

Gyvūnų teisių gynėjų palengvėjimui paskelbtas koridos draudimas Katalonijoje nuo 2012 metų yra skaudus smūgis šio kruvino sporto entuziastams.

Trys matadorai susirems su iš viso šešiais buliais, kol galiausiai kiekvienas matadoras nudurs po du pusę tonos sveriančius gyvulius.

Pagal ispanišką tradiciją, pikadoras ant šarvais apsaugoto žirgo smeigia ietimi buliui į sprandą, kad gyvulys truputį nunarintų galvą. Tada trys banderiljerai bando gyvuliui į mentis susmeigti nusmailintas spygliuotas lazdas.

Galiausiai matadoras savo skraiste išprovokuoja bulių atlikti virtinę stilizuotų manevrų, taip pademonstruodamas savo meną ir bravūrą, o tuo pačiu ir nuvargindamas gyvulį, kurį tada nuduria giliai tarp menčių susmeigdamas plieninę špagą.

Pirmasis į areną įžengsiantis matadoras bus 38 metų Juanas Mora (Chuanas Mora). Po jo pasirodys legendinis 36 metų Jose Tomasas (Chosė Tomasas), o galiausiai su buliais kausis aktyvus šios ispanų tradicijos gynėjas, 28 metų katalonas Serafinas Marinas.

Šeši šiai koridai skirti buliai buvo išauginti ūkyje „El Pilar“.

Konservatyvus, koridos tradiciją palankiai vertinantis laikraštis ABC sekmadienį šį įvykį pavadino „bulių “fiestos„ Katalonijoje laidotuvėmis“. Ilgame straipsnyje primenami kai kurie ryškiausi koridų arenoje „La Monumental“ momentai.

„Duos Dievas, man teks liūdna garbė nužudyti paskutinį bulių“, - interviu AFP sakė S.Marinas. Pasak jo, jam labai svarbu būti ringe per paskutinę kovą prieš draudimo įsigaliojimą.

Katalonijos regiono parlamento nariai 2010 metų liepą balsavo už tai, kad nuo 2012 metų sausio 1-osios korida būtų uždrausta. Prieš tai gyvūnų teisių organizacijos surinko 180 tūkst. parašų po peticija, kuria buvo reikalaujama tokių debatų.

„Dėl to jaučiuosi blogai, liūdžiu. Jie atima visą tavo praeitį ir dalį ateities“, - sakė S.Marinas.

Koridos oponentai planuoja sekmadienį arenoje pakelti „laidotuvių tostą“ šiam sportui.

„Laimėjome mūšį, bet ne karą. Toliau kovosime dėl gyvūnų teisių Ispanijoje, Katalonijoje ir visur kitur“, - sakė Helena Escoda (Helena Eskoda) iš organizacijos „Prou“, kurios pavadinimas katalonų kalba reiškia „gana“.

Koridos Katalonijoje buvo pradėtos rengti dar 16-ajame amžiuje, bet dabar šiame regione, kaip ir visoje Ispanijoje, jų populiarumas mažėja.

2008 metais atlikta apklausa parodė, kad tik 22,5 proc. katalonų domisi šia tradicija. Barselonos arenoje „La Monumental“ per visus 2010 metus buvo surengta tik 18 kovų.

Tačiau koridos gerbėjai vilties dar neprarado: jie viliasi rasti 500 tūkst. rėmėjų ir pateikti savo pačių peticiją nacionaliniam parlamentui, kad korida būtų pripažinta kultūrine vertybe.

Jeigu jiems pavyks tai padaryti iki šių metų pabaigos, draudimas galbūt galėtų ir neįsigalioti. „Šiuo metu parašų rinkimas einasi lėčiau nei norėtume“, - pripažino koridos bulių augintojų sąjungos vadovas Carlosas Nunezas (Karlosas Nunjesas).