Prahoje ir kituose Čekijos miestuose žmonės sekmadienį pradėjo eiti į gatves pareikšti pagarbos buvusiam prezidentui ir kovos su komunizmu didvyriui Vaclavui Havelui - uždegti žvakučių ir padėti gėlių.

18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku visoje šalyje aidėjo bažnyčių varpai - kaip pagarbos ženklas mylimam šalies disidentui ir taikios „aksominės revoliucijos“ lyderiui.

Dešimtys žmonių buvo susirinkę Prahos centrinėje Šv.Vaclovo aikštėje, kur 1989 metais per protestus prieš režimą tūkstančiai skandavo Havelo vardą.

Prie Šv.Vaclovo - čekų žemių globėjo ir V.Havelo bendravardžio - statulos ir čekai, ir užsieniečiai dėjo gėles ir degė žvakutes. Ten taip pat buvo įsmeigta nedidelė Čekijos vėliava ir padėtas V.Havelo portretas.

46 metų ekonomistas iš Kongo Alexis Kimbembe (Aleksis Kimbembė) sakė, kad V.Havelas buvo didi asmenybė, padariusi jam didelę įtaką.

„Atvykau į šią šalį (studijuoti), o po dvejų metų jis vadovavo revoliucijai. Man tai didelė netektis, aš jį mylėjau“, - sakė A.Kimbembe, kuris dalyvavo 1989 metų studentų mitinguose *Ostravos mieste Čekijos rytuose.

Žmonės taip pat rinkosi Prahos Narodni gatvėje, kur 1989-ųjų lapkričio 17 dieną vyko komunistų policijos brutaliai nuslopintas studentų mitingas, kuris išprovokavo „aksominę revoliuciją“, nuvertusią komunistų valdžią tuometinėje Čekoslovakijoje.

„Vaclavas Havelas simbolizavo demokratijos gimimą ir tam tikrą padorumą visuomenėje, kuris dabar, deja, lėtai, bet užtikrintai nyksta“, - sakė 33 metų Martinas Cihelsky, stovėdamas šalia tų 1989 metų įvykių atminimo lentos, prie kurios buvo padėta gėlių, žvakių ir V.Havelo nuotrauka.

M.Cihelsky draugė Barbora Havlova pavadino V.Havelą „fantastiška asmenybe“.

„Jis buvo žmogus, kurio nesiejame su korupcija ar melu. Jo dėka Čekija tapo žinoma visame pasaulyje“, - sakė ji.

Viena garsiausių V.Havelo citatų skamba paprastai: „Tiesa ir meilė turi įveikti melą ir neapykantą“.

Viena devintą dešimtį metų einanti moteris, kuri buvo ką tik nusipirkusi Kalėdų eglutę ir kitų šventėms skirtų prekių, buvo apimta emocijų.

„Jis reiškė viską - demokratiją, laisvę. Jis buvo drąsus žmogus, kuris kovojo už mus visus. Atsiprašau ...“, - pasakė ji ir pradėjo nevaldomai verkti.

Prahos pilies kieme, kur V.Havelas, būdamas valstybės vadovas, sutikdavo tokius svečius kaip popiežius Jonas Paulius II ir JAV prezidentai Billas Clintonas, George'as Bushas ir George'as V.Bushas, buvo uždegta šimtai žvakučių.

Atvirose stiklinėse duryse buvo pakabintas V.Havelo portretas, šalia degė didelė žvakė, buvo padėta gėlių, o po dviem vėliavomis - Čekijos ir juoda - budėjo garbės sargyba.

„Svarbą pasaulyje įgijome jo gyvenimo būdo dėka“, - sakė viena penktą dešimtį metų einanti moteris, prisistačiusi ponia Hladikova.

„Jis mirė tokiu momentu, kai jį gerbia visi. Jis nugyveno pagarbos vertą gyvenimą“, - sakė Hladikova, kurią atlydėjo jos paauglė dukra. Minioje taip pat buvo jauno amžiaus riedlentininkų.

Janas Szelesas, elegantiškas akiniuotas maždaug šešiasdešimties metų vyras, kuris iš komunistinės Čekoslovakijos išvyko gyventi į Vokietiją, pavadino V.Havelą kovotoju.

„Tai didelė netektis Čekijai. Jis net nesulaukė, kol jo demokratijos idealas išsipildys, nes mūsų politikai daro tai savaip. Manau, kad tai taip pat jį liūdino“, - sakė jis.

Čekai drauge su užsieniečiais niūrų sekmadienio vakarą stoviniavo prie improvizuotos pagerbimo vietos, kur žvakutes vis užpūsdavo vėjo šuorai.

„Mes net neturėjome laiko surikiuoti savo minčių, nes jis visuomet buvo čia, kaip oras, kuriuo kvėpuojame“, - sakė serbas Goranas Patlejchas, kuris į Prahą atsikraustė 1999-aisiais.

„Jis buvo didis žmogus, mes dar nesuvokiame, ką praradome. Žinot, taip būna, bet vis tiek būni užkluptas netikėtai“, - sakė šis 47 metų vyras, kuris 1989-ųjų revoliuciją stebėjo „iš toli“ - iš savo tėvynės.

Panašūs susibūrimai vyko ir kitų šalies miestų centrinėse aikštėse.