Žmonijos istorijoje apstu pavyzdžių, kai moterys kaudavosi mūšio lauke kartu su vyrais - pradedant Prancūzijos didvyre Jeanne d'Arc (Žana d'Ark), bei šioje šalyje per Antrąjį pasaulinį karą veikusio pasipriešinimo judėjimo narėmis, baigiant juodomis uniformomis išsiskiriančiomis Vietkongo kovotojomis Vietnamo kare.

Tačiau daugelyje šiuolaikinių kariuomenių pėstininkų kovos veiksmuose gali dalyvauti tik vyrai - dėl statuto, praktinių sumetimų. tokių kaip fiziniai reikalavimai gyvenamosioms erdvėms, arba dėl asmeninio pasirinkimo savanorių pajėgose.

Tačiau šioje srityje vyksta pokyčiai. Karai Irake ir Afganistane, kur pagalbinių dalinių kariai, štabų darbuotojai arba karo policijos pareigūnai dažnai atsidurdavo mūšio sąlygose nepriklausomai nuo lyties, išblukino ribą tarp kovinių ir nekovinių pareigų.

Šią savaitę Pentagonas atšaukė draudimą moterims tarnauti mažesniuose koviniuose sausumos pajėgų daliniuose, nors JAV ginkluotųjų pajėgų vadai dar turės iki 2016-ųjų kovo rekomenduoti, ar kai kurie postai turėtų likti neprieinami moterims - pavyzdžiui, karo laivyno specialiųjų pajėgų korpusas arba armijos specialiųjų pajėgų dalinys „Delta“.

Lietuva ir Latvija taip pat yra panaikinusios suvaržymus moterims.

Kitos šalys moterų dalyvavimą savo ginkluotosiose pajėgose nustato įvairiai.

IZRAELIS

Iki dantų ginkluotos Izraelio karės įvaizdis daugelio laikomas visiškos lyčių lygybės kariuomenėje pavyzdžiu. Tačiau tikrovė yra kitokia. Izraelio moterys šaukiamos į armiją, tačiau tarnauja tik dvejus metus, o vyrai - trejus. Moterims iki 2000 metų taip pat buvo draudžiama dalyvauti tiesioginiuose kovos veiksmuose, o vėliau buvo įkurtas pirmasis ir kol kas vienintelis mišrus pėstininkų batalionas.

Karakalo batalionas, kuriame moterys sudaro apie 60 proc. karių, buvo pasiųstas patruliuoti prie sienų su Jordaniją ir Egiptu, kur padėtis gana rami.

Tačiau izraelietėms yra atviri daugiau nei 90 proc. kariuomenės postų, taip pat tarnyba didelio pavojaus sąlygomis, tokiomis kaip orlaivių pilotavimas, priešlėktuvinės gynybos pozicijose, karo laivyno kateriuose, artilerijoje ir paieškų bei gelbėjimo daliniuose.

Kita vertus, penkios didžiosios pėstininkų brigados išliko 100 proc. vyriškos.

KANADA

Kanada laiko save moterų įtraukimo į ginkluotąsias pajėgas pioniere: karėms koviniuose postuose leista tarnauti nuo 1989 metais. Šiuo metu moterys Kanados aktyviojoje karinėje tarnyboje sudaro apie 14 proc., tačiau tik 2,4 proc. - koviniuose postuose. Afganistane žuvo mažiausiai trys kanadietės karės: dvi - sprogus pakelės bomboms, dar viena - per susišaudymą.

DIDŽIOJI BRITANIJA

Moterys sudaro apie 9 proc. Britanijos kariuomenėje, kuri visa sudaryta iš savanorių, tačiau joms draudžiama tarnauti sausumos pajėgų daliniuose, kurių pagrindinė misija - „žudyti priešus“. Kita vertus, jos gali tarnauti karo laivuose, artilerijos ir inžinerijos daliniuose bei pilotuoti atakos orlaivius.

Gynybos ministerijos 2010 metų ataskaitoje neįžvelgiama „jokių įrodymų“, kad leidimas moterims tarnauti sausumos pajėgų koviniuose postuose, tokiuose kaip pėstininkų daliniai arba Karališkasis jūrų pėstininkų korpusas, „būtų naudingas arba nekeltų rizikos“. Tačiau moterys tarnauja medicinos ir pagalbiniuose postuose Britanijos daliniuose, dislokuotuose Irake ir Afganistane, kur jos susidurdavo su raketų atakomis, pakelės bombomis ir patekdavo į pasalas.

PRANCŪZIJA

Prancūzijos karinėse pajėgose moterys sudaro apie 15 proc. - daugiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje. Moterims pagal statutą nėra draudžiama tarnauti koviniuose pėstininkų daliniuose ir povandeniniuose laivuose, tačiau Gynybos ministerijos atstovas generolas Martinas Klotzas (Martinas Klocas) sakė, jog daugelis moterų nepaneša 50 kilogramų būtiniausios įrangos, o povandeniniuose laivuose trūksta erdvės atskiroms moterų miegamosioms vietoms įrengti.

Daugiausiai moterų tarnauja medikų korpuse, kur jos sudaro apie 53 proc. karių, o oro pajėgose jos sudaro 21 procentą.

VOKIETIJA

Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos ginkluotosiose pajėgose moterims buvo draudžiama tarnauti iki 8-ojo dešimtmečio vidurio, kai tik saujelei jų buvo leista dirbti medikų korpuse ir kariniuose orkestruose.

Šie apribojimai galiojo iki 2000 metų, kai viena elektrikė apskundė juos Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT). Kitais metais Vokietija atšaukė visus suvaržymus moterims, jeigu jos atitinka vyrams taikomus fizinius reikalavimus. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, moterys šios šalies pajėgose sudaro apie 9 procentus, tačiau kariuomenės atstovas negalėjo nurodyti, kiek jų tarnauja sausumos koviniuose daliniuose.

NAUJOJI ZELANDIJA

Naujoji Zelandija visus suvaržymus moterims tarnauti kariuomenėje - įskaitant pėstininkų dalinius - atšaukė 2000-ųjų sausį. Tačiau kariuomenės atstovė Kirsty Taylor-Doig (Kirsti Teilor-Doig) pažymėjo, jog nė viena moteris iki šiol neatitiko griežtų atrankos kriterijų, kad galėtų tarnauti elitinėse specialiosiose pajėgose, kurios puikiai pasirodė Afganistane.

Moterys sudaro beveik 16 proc. visų karių, didžiausią dalis (22 proc.) jų tenka karo laivynui. Pernai rugpjūtį viena karo medikė žuvo per pakelės bombos sprogimą Afganistane, tapdama pirmąja Naujosios Zelandijos karinių pajėgų nare, žuvusia dėl priešo veiksmų nuo Pirmojo pasaulinio karo.

ŠIAURĖS IR BALTIJOS ŠALYS

Šiaurės Europos šalys buvo lyčių lygybės ginkluotosiose pajėgose pionierės. Norvegijoje visi suvaržymai moterims, taip pat ir draudimas tarnauti specialiosiose pajėgose, buvo atšaukti 1985 metais. Vėliau jos pavyzdžiu pasekė Danija, Švedija ir Suomija.

Lietuva ir Latvija taip pat yra panaikinusios suvaržymus moterims ir siuntė jas į kovos zonas Irake ir Afganistane, nors daugelis moterų Estijoje skundėsi, kad jos skatinamos dirbti kabinetuose.