JAV prezidentas Barackas Obama ir kitų NATO šalių lyderiai penktadienį susitarė sukurti priešraketinės gynybos skydą, kuris saugotų Europos žmones nuo galimų balistinių raketų atakų, taip pat pakvietė Rusiją dalyvauti šiame projekte.

Ši sutartis įpareigoja NATO nares dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) baterijas, kurios galėtų numušti atskriejančias bet kurio ateityje galinčio atsirasti priešo raketas, o Maskva raginama prijungti prie bendro tinklo savąsias gynybos sistemas.

Naujoji sutartis dėl PRG skydo tapo paskatinimu NATO lyderiams, besiruošiantiems antrajai Lisabonoje vykstančio Aljanso viršūnių susitikimo dienai, kurią mėginama susitarti dėl karo Afganistane užbaigimo plano.

"Pirmąkart susitarėme išvystyti priešraketinės gynybos pajėgumus, kurie būtų pakankamai stiprūs, kad apimtų visą NATO teritoriją ir gyventojus Europoje, taip pat Jungtines Valstijas", - per susitikimą sakė B.Obama.

Rusija iki šiol įnirtingai kritikavo ankstesnius JAV priešraketinės gynybos planus, laikydama juos tiesiogine grėsme savo branduoliniam arsenalui. Maskva reikalavo, kad anksčiau Vašingtono siūlytų PRG planų būtų atsisakyta.

Tačiau 28 NATO šalys tikisi, kad Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą bus įmanoma palenkti į savo pusę per šeštadienį vyksiančias derybas su Aljansu. Tokios NATO ir Kremliaus vadovo derybos vyks pirmą kartą nuo Rusijos ir Gruzijos karo 2008 metais.

"Dabar tai nebe konflikto, o bendradarbiavimo sritis", - sakė JAV Ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas išreiškė viltį, kad Rusija ir Aljansas pradės bendrą tyrimą, kaip Maskva galėtų prisidėti prie PRG sistemos. Jeigu šios viltys pasiteisintų, toks žingsnis bylotų apie aiškiai sušvelnėjusią Maskvos poziciją.

Naujoje "strateginėje koncepcijoje", kurioje NATO nusistatė prioritetus ateinančiam dešimtmečiui, nurodoma, kad Aljansas įsipareigojo "kurti pajėgumus, siekiant ginti mūsų gyventojus ir teritorijas nuo balistinių raketų atakų, kurie bus centrinis mūsų kolektyvinės gynybos elementas".

"Aktyviai siekime bendradarbiauti priešraketinės gynybos srityje su Rusija ir kitais euroatlantiniais partneriais", - sakoma NATO misijos deklaracijoje.

Aljanso lyderiai šį planą ketina išsamiau svarstyti per darbinius pietus.

B.Obama taip pat užsitikrino savo sąjungininkų Europoje paramą, siekiant įtikinti JAV Senatą ratifikuoti svarbią sutartį su Rusija dėl branduolinio nusiginklavimo.

"Žinia, kurios čia atvykęs sulaukiau iš kitų NATO lyderių, negali būti aiškesnė: naujoji START (Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis) sustiprins mūsų aljansą ir Europos saugumą", - JAV vadovas sakė žurnalistams.

A.F.Rasmussenas perspėjo, kad bet koks delsimas ratifikuoti šią sutartį "būtų kenksmingas saugumui Europoje".

Pagal naująją START, kurią D.Medvedevas ir B.Obama pasirašė balandį, abi šalys įsipareigojo sumažinti panaudojimui parengtų branduolinių kovinių galvučių skaičių apriboti iki 1 550. Šis skaičius yra apie 30 proc. mažesnis nei numatytas ankstesnėje START, pasirašytoje 2002 metais.

Aljanso lyderiai taip pat įsipareigojo palaikyti B.Obamos užmojį įtikinti pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, tačiau pabrėžė, kad Aljansas išliks branduolinis, kol pasaulyje bus atominių bombų.