Daugiau nei šimtas slaptų JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentų apie 2008 metais tarp Rusijos ir Gruzijos vykusį trumpą karą pateikia ryškų vaizdą, kaip per šį konfliktą Europos Sąjunga (ES) buvo pasidalijusi į "Rusijos draugių" ir "Rusijos priešių" stovyklas, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė "EUobserver".

Pasak leidinio, Rusijai draugiškų šalių stovykloje pirmuoju smuiku griežė Vokietija, kurios diplomatai "mechaniškai atkartodavo" Maskvos argumentus. Tuo tarpu kitai stovyklai priklausiusi Latvija net siūlė NATO svarstyti galimybę nusiųsti Gruzijai ginklų.

Maždaug 120 diplomatinio susirašinėjimo pranešimų iš JAV ambasadų įvairiose Europos valstybėse, apimantys laikotarpį nuo rugpjūčio 7-osios, kai "oficialiai" prasidėjo karas, iki rugpjūčio 19 dienos, savaitė po jo pabaigos, buvo paskelbti trečiadienį, gruodžio 1 dieną, Rusijos žurnalo "Russkij reporter" tinklalapyje.

"Russkij reporter" šią medžiagą gavo iš svetainės "WikiLeaks".

Viename pranešimų apie specialiai sušauktą NATO šalių ambasadorių pasitarimą Briuselyje rugpjūčio 12 dieną yra paantraštė: "NATO sąjungininkėms per pirmąjį susitikimą dėl Gruzijos krizės stinga sanglaudos". Vėlesniame rugpjūčio 13-osios dokumente antraštė skelbia: "Sąjungininkės pasidalijusios į dvi stovyklas".

Rugpjūčio 12 dienos pranešimas, kuriame rašoma apie Šiaurės Atlanto tarybos pastangas susitarti dėl bendrų veiksmų per krizę, rodo, kad ES ir NATO narės Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Čekija, Danija, Lenkija ir Didžioji Britanija tvirtai rėmė pasiūlymą suspenduoti NATO ir Rusijos Tarybą ir paskelbti griežtą Rusijos atžvilgiu pareiškimą.

Tačiau Vokietijos ir Prancūzijos vadovaujama Maskvai draugiškų valstybių stovykla, kuriai taip pat priklausė Graikija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Slovakija bei Slovėnija, blokavo šiuos ketinimus.

Rugpjūčio 13-ąją, kai buvo svarstoma, ar Rusijos laivas "Ladnyj" turėtų dalyvauti NATO pratybose, šalys vėl surėmė ietis, pasidalijusios į dvi stovyklas: priešiškų Maskvai (Čekija, Latvija, Lietuva, Estija, Lenkija ir Didžioji Britanija) ir palankų Maskvai (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Nyderlandai ir Slovėnija).

"Grupė sąjungininkių, ypač Vokietija, mechaniškai atkartoja Rusijos mintis apie gruzinų kaltę dėl krizės. Susijusios žvalgybinės informacijos perdavimas NATO sąjungininkėms galėtų būti naudinga priemonė", - komentuojama rugpjūčio 12-osios JAV diplomatinio susirašinėjimo pranešime.

"Nepanašu, kad vokiečių vadovaujama stovykla būsimame NATO ministrų susitikime pritartų kam nors daugiau nei tam, kad Rusijai būtų pagrūmota pirštu", - rašoma vėlesniame pranešime.

Bendrijos diplomatiniame forume išryškėjo naujų nesutarimų, tačiau jie nepakeitė aiškaus pasidalijimo į dvi stovyklas: trimis Baltijos valstybėmis, Lenkija ir Didžiąja Britanija vienoje barikadų pusėje ir Prancūzija, Vokietija bei Nyderlandais - kitoje.

Švedijos diplomatas Johanas Frisellis, komentuodamas ES užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje rugpjūčio 12 dieną vykusius vidinius debatus apie tai, derėtų ar ne sušvelninti griežtą pasisakymų toną Rusijos atžvilgiu, savo kolegoms amerikiečiams sakė: "Vienos stovyklos svarbiausias prioritetas yra nutraukti kančias ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ugnies nutraukimo, kad dar anksti ką nors teisti ar kaltinti, ir ES negali pasirodyti šališka. Šiai stovyklai priklauso Malta, Kipras, Prancūzija, Vokietija, Airija ir Nyderlandai".

"Kita stovykla sako, kad Gruzija padarė klaidų, tačiau svarbiausias rūpestis yra tai, kad Rusija, pažeisdama savo tarptautinius įsipareigojimus, surengė didelio masto invaziją į suverenią valstybę... Šiai stovyklai priklauso Didžioji Britanija, Belgija, Švedija, Danija, Baltijos valstybės, Slovėnija, Slovakija ir Bulgarija", - sakė J.Frisellis.

Jis pliekė Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy už prorusišką vadinamąjį Šešių punktų planą - susitarimą dėl ugnies nutraukimo, leidusį Rusijai neribotam laikui palikti savo karius Gruzijoje.

Pasak J.Frisellio, N.Sarkozy 16 valandų trukmės kelionė į Maskvą ir Gruziją buvo kruopščiai sustyguotas formalumas, pasibaigęs "Sarkozy šou".

"Nors po 16 valandų susitarimas dėl ugnies nutraukimo nebuvo parengtas, Prancūzijai reikėjo sėkmės istorijos, ir ji pirma laiko apie ją paskelbė. Viso to rezultatas buvo nekokybiškas dokumentas, kuriam nepritarė daug ES šalių", - sakė diplomatas.

Kiti paviešinti diplomatinio susirašinėjimo pranešimai atskleidžia dar daugiau Vokietijos ir Rusijos diplomatijos niuansų.
Viename dokumentų Čekijos užsienio reikalų ministras teigia, kad jo kolega iš Vokietijos Frankas Walteris Steinmeieris buvo "pastebimai sukrėstas" Rusijos veiksmų.

Pasak vieno vengrų diplomato, F.W.Steinmeieris pareiškė Maskvai, kad ji "peržengė Rubikoną", tačiau Kremlius nepaisė jo prašymų atsitraukti.

Vokietijos kaclerė Angela Merkel savo ruožtu atsisakė kalbėtis su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, nes "jei ji mėgins su juo susisiekti, tai be reikalo sustiprins jo pozicijas".

Bene griežčiausiai amerikiečių diplomatinio susirašinėjimo pranešimuose pliekiama Italija. Viename dokumentų apie prorusišką Italijos poziciją rašoma: "(premjeras Silvio) Berlusconi ir V.Putinas jau kalbėjosi, ir mes manome, kad Rusija mėgins pasinaudoti jųdviejų asmeniniais ryšiais, kad paspaustų Italiją sužlugdyti pastangas tarptautinėje arenoje pasmerkti Rusijos veiksmus".

Paviešinti dokumentai taip pat rodo, kad Vašingtonui buvo netikėtas Rygoje ir Varšuvoje kilęs šurmulys.

Tuometinis Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis pateikė sąrašą galimų sankcijų Rusijai, įskaitant pasitraukimą iš 2014 metų žiemos olimpinių žaidynių Sočyje ir Rusijos pašalinimą iš Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių grupės.

Latvijos URM valstybės sekretorius Normanas Penkė rugpjūčio 12-ąją netgi pareiškė, kad NATO turėtų apsvarstyti galimybę suteikti karinę pagalbą Gruzijai.

"Penkė, buvęs ambasadorius Maskvoje, turi reputaciją žmogaus, kuris paprastai laikosi negriežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Šiandien niekas nebūtų pagalvojęs. Jo užsigedimas atrodė nuoširdus, o susierzinimas dėl Rusijos ir NATO nesugebėjimo duoti tvirtą atsaką buvo gilus", - rašoma viename pranešimų.

Kitame pranešime rašoma: "Lenkija prisiėmė stebėtinai tvirtą lyderės vaidmenį per Gruzijos konfliktą".

Lenkijos užsienio reikalų ministerija "įveikė didelį pasipriešinimą ES viduje" ir pasiekė, kad dėl krizės būtų sušauktas Bendrijos ministrų pasitarimas, bei pasiūlė paskelbti Rusijai sankcijas energetikos sektoriuje, rašoma pranešime.

Pasak dokumento, tuometinis Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Franciszekas Gagoras pateikė rizikingą paaiškinimą, kodėl Gruzijos lyderis Michailas Saakašvilis puolė Rusiją: "Lenkija mano, kad Saakašviliu manipuliavo rusų agentai, galbūt net iš jo patarėjų tarpų, kad būtų atvertos durys kariniams veiksmams Gruzijoje su tikslu destabilizuoti Gruzijos vyriausybę".