Suomijos prezidentu sekmadienį buvo išrinktas proeuropietiškas konservatorius Sauli Niinistoe, kuris, kaip ir tikėtasi, lengvai įveikė savo varžovą - žaliųjų liberalą Pekką Haavisto.

„Atrodo, kad Niinistoe laimėjo“, - kalbėdamas visuomeninei televizijai YLE pralaimėjimą pripažino P.Haavisto.

„Daugiau kaip milijonas žmonių parėmė mane ir tuo esu gana patenkintas“, - pridūrė jis.

S.Niinistoe gavo 62,6 proc. rinkėjų balsų, o P.Haavisto - tik 37,4 proc., paskelbė Teisingumo ministerija po to, kai buvo suskaičiuoti visi balsai.

Rinkėjų aktyvumas buvo 68,9 proc., - mažesnis nei 72,8 proc. pirmajame rate, rodo oficialūs skaičiai.

Kai kuriuos rinkėjus galėjo atbaidyti arktinis speigas, tačiau motyvacijos galėjo nepridėti ir tai, kad antrajame rate varžėsi daugiausia panašiai mąstantys kandidatai, sako stebėtojai.

Galutinius rezultatus rinkimų pareigūnai patvirtins trečiadienį, bet jau dabar paskelbti skaičiai atitinka tai, ką rodė prieš rinkimus atliktos apklausos.

„Tai buvo labai gera, labai rimta kampanija. Dėl to džiaugiuosi“, - YLE sakė S.Niinistoe.

Dalykiško karjeros politiko S.Niinistoe pergalė užbaigia 30 metų trukusį socialdemokratų prezidentų valdymo etapą.

Kovo mėnesį jis perims įgaliojimus iš populiarios prezidentės Tarjos Halonen, kuri jau dirbo dvi šešerių metų kadencijas ir nebegalėjo siekti perrinkimo.

Tai, kad S.Niinistoe ilgai - nuo 1996 iki 2003 metų - dirbo finansų ministru ir padėjo Suomijai įsivesti eurą, buvo laikoma dideliu jo privalumu per visą rinkimų kampaniją. Šis veiksnys ypač akivaizdus buvo per pirmojo rato kampaniją, kai euro zonos krizė buvo nurodoma kaip pagrindinis rinkėjų susirūpinimą keliantis dalykas.

Suomijos prezidentas ir vyriausybė drauge vykdo Suomijos užsienio politiką, bet spalio mėnesį parlamentas balsavo už tai, kad ES politika būtų perduota vyriausybei, tad dabar premjeras yra pagrindinis šalies atstovas ES reikalams.

Tai buvo jau ne pirmas laipsniškas prezidento įgaliojimų sumažinimas, tačiau S.Niinistoe, regis, nė kiek nenukentėjo. Jo Nacionalinės koalicijos partija dabar turi ir išrinktąjį prezidentą, ir premjerą - Jyrki Kataineną.

Tai, kad Nacionalinės koalicijos partija dabar lemia ir ES, ir užsienio politiką, kelia susirūpinimą opozicinės Centro partijos lyderei Mari Kiviniemi.

„Turime prisiminti, kad prezidentas nedalyvauja kasdienėje politikoje“, - sakė ji ir priminė, kad prezidentas sprendimus užsienio politikos srityje priima drauge su daugiapartine vyriausybe.

Tačiau analitikai prognozuoja, kad Suomija gali tikėtis stipraus lyderio.

S.Niinistoe jau užsiminė, kad ketina aktyviai dalyvauti vyriausybės darbe, o rinkimų kampanijos pradžioje iškėlė pasiūlymą, kad kvies ministrų kabinetą reguliariems posėdžiams oficialioje prezidento rezidencijoje.

„Turiu sutelkti dėmesį į tai, ką darysiu toliau (kovo mėnesį)“, - sekmadienį pareiškė S.Niinistoe.

S.Niinistoe dominavo ir pirmajame rinkimų rate sausio 22 dieną, be to, apklausos rodė, kad jis visos kampanijos metu buvo aiškiai populiaresnis už 53 metų liberalą P.Haavisto, kuris gyvena partnerystėje su kirpėju iš Ekvadoro.

Iš dalies dėl savo sprendimo neslėpti homoseksualumo P.Haavisto laikomas žmogumi, įnešusiu naujo atvirumo ir tolerancijos šalyje po praėjusių metų parlamento rinkimų, per kuriuos kaip trečioji politinė jėga iškilo visuomenę suskaldžiusi populistinė ir antiimigracinė Tikrųjų suomių partija.

Tačiau toji pati P.Haavisto pozicija tikriausiai atstūmė labiau pagyvenusius ir tradiciškesnių pažiūrų rinkėjus, pažymi analitikai.

„Tęsis mano normalus parlamentinis darbas“, - sakė P.Haavisto, kuris vadovauja žaliųjų parlamentinei grupei.