- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors nei mažėja nedarbo lygis, nei auga atlyginimai, komerciniai šalies bankai skaičiuoja vis gausesnį būsto paskolų derlių.
Jau dabar jų išduodama penktadaliu daugiau nei prieš metus, o kitais metais šis procesas turėtų dar labiau įsibėgėti, pirmadienį praneša dienraštis "Lietuvos rytas".
Įsibėgėjanti bankų konkurencija besiskolinantiems teikia vilčių, kad sąlygos ims gerėti kliento naudai, tačiau klientai susidūrė su kita bėda: neįmanoma rasti tinkamo būsto. Be to, pardavėjai jau mano, kad kainos nebekris, todėl nusiteikę laukti, kol jos ims kilti.
"Klientams labai sunku rasti tinkamą būstą. Naujos statybos butų beveik nėra, senos statybos būstų kainos labai nevienodos. Tie, kurie gali būsto nepardavinėti, jo ir neparduoda, nes kainos pasiekė dugną", - sako "Nordea" mažmeninės bankininkystės vadovas Jaunius Marinskas.
Tuo tarpu bankininkams galvos skausmo dėl anksčiau išduotų būsto kreditų nemažėja, nes beviltiškų paskolų dalis nemenksta.
Didžiųjų šalies bankų - SEB, "Swedbank", "DnB Nord" - indėlis į naujas būsto paskolas nuo ikikrizinių laikų beveik nepasikeitęs. Kartu jie užima beveik du trečdalius rinkos.
Tačiau, palyginti su ankstesniais laikais, į lyderių sąrašą įšoko ir bankas "Nordea", beveik du kartus padidinęs savo rinkos dalį. Tuo tarpu vienas iš ankstesniųjų paskolų lyderių "Danske" vis dar lūkuriuoja.
Vidutinis paskolos dydis šiuo metu yra apie 150 tūkst. litų. Tai bene perpus mažiau nei prieš trejetą metų. Mat sumažėjo ir kainos, ir klientai jau ateina į banką sukaupę savo lėšų.
Dauguma paskolų imama eurais. Vidutinė banko marža yra apie 2,4-2,6 proc., tačiau pastaruoju metu ji mažėja.
Tiesa, ji kol kas gerokai didesnė nei prieš sunkmetį, kai maržos buvo kritusios iki maždaug 0,6 procento.
Kitais metais, pagal įvairias prognozes, naujų būsto paskolų turėtų būti išduodama daugiau - 150-200 mln. litų per mėnesį. Tačiau to nepakaks, kad visiškai atsigautų statybos.
Šiuo metu būsto paskolų per mėnesį išduodama 4-6 kartus mažiau nei 2008-aisiais.
Šių metų viduryje prasidėjo lėtas atsigavimas. Dabar būstams įsigyti per mėnesį suteikiama apie 100 mln. litų.
Bankų atstovai laukia, kad kitąmet jų vertė pakils dvigubai - iki 150-200 mln. litų.
"Jei ekonomika ir toliau augs, perspektyvos vėl gerės, atsiras ir noras skolintis. Dabar skolinasi tie, kuriems būsto reikia gyventi, o ne spekuliantai. O norinčių pagerinti savo sąlygas daugėja", - sakė Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...