Vokietijos energetikos koncernas "E.ON Ruhrgas", kuris turėtų būti antras pagal dydį naujos elektros skirstomųjų tinklų bendrovės "Lesto" akcininkas, nebalsavo už bendrovių Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir VST reorganizavimą.

"E.ON Ruhrgas" gruodžio 13 dieną vykusiame RST akcininkų susirinkime paprašė įtraukti į protokolą pastabą dėl to, kad nesutinka su nustatytu akcijų keitimo santykiu bei dėl nesudarytos "Lesto" akcininkų sutarties ir dėl to nebalsavo už reorganizavimo sąlygų patvirtinimą.

Ši informacija atskleidžiama Vertybinių popierių komisijai (VPK) pateiktame su "Lesto" akcijomis susijusių rizikos veiksnių aprašyme.

"E.ON Ruhrgas International" atstovas Lietuvoje Saulius Bilys BNS sakė negalintis komentuoti šio "E.ON Ruhrgas" sprendimo.

RTS ir VST akcininkų susirinkimuose gruodžio 13 dieną buvo pritarta bendrovių sujungimui, įsteigiant naują elektros skirstomųjų tinklų bendrovę "Lesto". Patvirtintose įmonių reorganizavimo sąlygose numatyta, kad už vieną RST akciją bus suteikiama 0,71, o už vieną VST akciją - 62,21 "Lesto" akcijos.

Nustatant RTS ir VST akcijų keitimo į "Lesto" akcijas santykį buvo vadovaujamasi dviem metodais - įmonių buhalterine grynojo turto verte šių metų birželio 30 dieną ir vidutine svertine akcijų rinkos kaina per pastaruosius šešis mėnesius.

Baigus reorganizavimą pagrindinė "Lesto" akcininkė bus valstybės kontroliuojama įmonė Visagino atominė elektrinė (VAE), kuriai, BNS skaičiavimais, priklausys 82,54 proc. įstatinio kapitalo, o "E.ON Ruhrgas" valdys 11,74 proc. įmonės įstatinio kapitalo. 5,72 proc. "Lesto" akcijų priklausys smulkiesiems akcininkams.

Su "Lesto" akcijomis susijusių rizikos veiksnių aprašyme taip pat teigiama, kad nors ankstesnė RST ir VST pajamų struktūra po susijungimo negali reikšmingai pasikeisti, nėra jokių užtikrinimų, kad užbaigus susijungimą pajamų ir išlaidų struktūra išliks nepakitus ir dėl to "Lesto" rezultatai nebus blogesni nei jie būtų, jei VST ir RST toliau vykdytų veiklą atskirai

Teigiama, jog nėra garantijų, kad dėl valstybinės kainų kontroliavimo politikos įmonės paslaugų kainos bus nustatomos tokios, kad būtų užtikrinta pelninga "Lesto" veikla. Spartėjant elektros rinkos liberalizavimui vis daugiau "Lesto" klientų rinksis nepriklausomus elektros energijos tiekėjus, dėl to gali sumažėti įmonės pajamos.

Taip pat pabrėžiama, kad esant stipriai konkurencijai dėl aukštos kvalifikacijos personalo yra tikimybė, kad "Lesto" vadovai ir pagrindiniai darbuotojai gali nuspręsti keisti darbą ir tai turėtų neigiamos įtakos įmonės veiklos perspektyvoms, finansinei padėčiai ir rezultatams,

Teigiama, kad darbo rinkoje nepakanka "Lesto" reikalingų specialistų, jų paruošimui reikia daug laiko, be to, universitetai gerų specialistų parengimui neturi tinkamos bazės ir pakankamai lėšų.

Šiuo metu "E.ON Ruhrgas" yra antras pagal dydį Rytų skirstomųjų tinklų (RST) akcininkas - jam priklauso 20,28 proc. bendrovės akcijų paketas. Vokietijas koncernas turimas akcijas ketino parduoti ir pernai pasamdė SEB grupės investicijų banką "SEB Enskilda", tačiau vėliau, pranešus apie numatomą reorganizavimą, savo planų atsisakė.

Pagrindinė RST ir VST akcininkė yra VAE, kuriai priklauso atitinkamai 71,35 proc. ir 98,2 proc. įmonių akcijų.

Gruodžio 27 dieną "Lesto" planuojama užregistruoti Juridinių asmenų registre, gruodžio 31 dieną numatoma užbaigti RST ir VST turto ir pareigų pardavimą "Lesto". 2011 metų sausio 14 dieną RST ir VST turėtų būtų išregistruotos iš Juridinių asmenų registro.

"Lesto" akcijomis antroje sausio pusėje turėtų būti pradėta prekiauti "Nasdaq Omx" Vilniaus biržoje, jas ketinama įtraukti į prestižinį Oficialųjį prekybos sąrašą.