Rusijos „Gazprom“ 2012 metais bus priverstas pasirinkti mažesnę iš dviejų blogybių: koncernas, laikydamasis ilgalaikų sutarčių, gali prarasti dalį Europos rinkos, o perėjimas į dienos kainas gali smogti smūgį pajamoms.

„Gazprom“, monopolinis Rusijos dujų eksportuotojas ir vienas pagrindinių tvirtai sėdinčio ant žaliavų adatos Rusijos biudžeto donorų, visus 2011 metus vedė beviltiškai derybas su savo pirkėjais Europoje: pastatyta ant kortos kainodaros schema, iš vienos pusės, ir prieiga prie galutinių vartotojų - iš kitos.

Kol Europos Sąjunga (ES) atlieka prieš „Gazprom“ antimonopolinį tyrimą, o Vokietijos RWE nutraukė su juo derybas dėl bendros įmonės steigimo Europos elektros energetikoje, Rusijos dujų milžinas pareiškė, kad yra nusižiūrėjęs 3-5 projektus Bavarijoje.

ES susirūpinimas dėl Rusijos monopolininko noro priartėti prie galutinių dujų ir elektros vartotojų Europoje netrukdo galvoti apie galimą bendradarbiavimą su juo elektros energetikoje ir Prancūzijos EDF ir „GDF Suez“.

Tiekimams į Europą tenka maždaug 80 proc. „Gazprom“ eksporto apimties, ir jos užtenka ketvirtadaliui vartotojų Europoje aprūpinti. Bendrovė planuoja didinti dujų pardavimą į Europą 2012 metais iki 164 mlrd. kub. nuo 151-152 mlrd., kurių buvo tikimasi 2011 metais.

Tačiau tikrovė gali būti kitokia: europiečiai nenori mokėti už Rusijos dujas brangiau nei biržos rinkoje. Biržose CEGH ir EEХ kaina gruodžio pirmojoje pusėje, perskaičiuojant iš britų šiluminių vienetų (MMbtu) buvo 336 doleriai už 1 000 kub. m, o vidutinė „Gazprom“ kaina lapkritį buvo - 440 dolerių už 1 000 kub. m.

Dėl konkurencijos su pigesniais neatidėliojamų atsiskaitymų tiekimais Rusijos dujų eksportas į Europą sumažėjo 2010 metais 1 proc., padidėjus suvartojimui beveik 5 procentais.

Reaguota negreitai: „Gazprom“ prieš metus pirmą kartą prisipažinęs, kad neatidėliojamų atsiskaitymų pardavimų jo portfelyje vis dėlto yra, tik neseniai pranešė, kad parduoda biržos kainomis maždaug 7 proc. eksportuojamo į Europą „nacionalinio turto“.

„Antrojoje metų pusėje Rusijos dujos smarkiai pabrango ir “Gazprom„ eksportas ėmė mažėti. Aš manau, jog bendrovės vadovybė liovėsi tikėtis, kad situacija savaime pasitaisys“, - paaiškino netikėtą „Gazprom“ nuolaidumą Michailas Korčemkinas iš „East European Gas Analysis“.

LAIKINA PRIEMONĖ?

Monopolija paskelbė, jog neatidėliojamų atsiskaitymų sandorių dalis didės ir toliau - 2012 metais, bet lapkritį memorandume dėl euroobligacijų išleidimo „Gazprom“ prisipažino, jog mano, kad neatidėliojamų atsiskaitymų išplėtimas eksporte - priverstinė ir laikina priemonė ir ketina sugrįžti prie savo pamėgtų ilgalaikių sutarčių, kai tik išnyks kainų skirtumas tarp šių dviejų pardavimų schemų.

„Dėl laikinų nuolaidų galima pacituoti gerus žodžius: nieko nėra pastoviau už tai, kas laikina“, - ironizuoja M.Korčemkinas.

Jis įsitikinęs, kad jeigu nebus siejami neatidėliojami atsiskaitymai su galiojančia Rusijos dujų kainos formule, bus negalima pratęsti visos virtinės „Gazprom“ sutarčių, kaip tai įvyko su pasibaigusiais sandoriais su Kroatija ir Turkija.

Jeigu „Gazprom“ nori gauti prieigą prie galutinių dujų vartotojų ES ir prekiauti mažmenomis ne tik dujomis, bet ir elektros energija, vienintelis kelias į tai - išplėsti neatidėliojamų atsiskaitymų pardavimus ne mažiau kaip du kartus, mano analitikai.

„Societe Generale“ vyresnysis analitikas Thierry Bros Mano, kad neatidėliojamų atsiskaitymų dalis „Gazprom“ sutartyse augs, bet nebus didesnė nei 10 procentų.

Norint susigrąžinti klientų palankumą, „bendrovei “Gazprom" visų pirma teks neatidėliojamų atsiskaitymų dalį padidinti iki 15 proc. pardavimų Europoje, bet tai anaiptol ne riba, mano Andrejus Pliščiukas iš BKS.

„Galbūt bendrovei “Gazprom„ reikės padaryti dar vieną nuolaidą savo pagrindiniams vartotojams (Vokietijai, Prancūzijai ir Italijai), kad išsaugotų savo dalį šiose rinkose... Aš manau, kad “Gazprom„ ilgalaikėje perspektyvoje teks susieti didesnę dalį savo tiekimų su  neatidėliojamų atsiskaitymų rinka“, - sakė jis.

Lenkijos PGNiG, kuri mėgina pasiekti per teismą, kad „Gazprom“ sumažintų dujų kainas, vadovas Michalas Szubskis sakė neseniai interviu laikraščiui „Vedomosti“, kad 15 proc. nepakanka.

Jeigu dar 15 proc. eksporto į tolimąjį užsienį bus parduodama dienos kainomis, „Gazprom“ praras maždaug 2,5 mlrd. dolerių pajamų per metus, ir dujų pradavimo į tolimąjį užsienį pajamos sumažės 4 proc., suskaičiavo A.Poliščiukas.

Vis dėlto tai ne tiek jau daug, jeigu prisiminsime, kad „Gazprom“, kaip mano analitikai, praras 5 mlrd. dolerių po dujų kainų sumažinimo beveik du kartus savo karinei ir politinei sąjungininkei - Baltarusijai.

DRĄSIAI, DRAUGAI, ŽENKIME Į KOJĄ

Ilgalaikėje perspektyvoje neatidėliojamų atsiskaitymų pardavimų augimas pagerins bendrovės „Gazprom“ finansinius rezultatus didėjant dujų tiekimo apimčiai, optimistiškai mano M.Korčemkinas.

Be to, kainos laisvojoje dujų rinkoje Europoje dabar labai patogios bendrovei „Gazprom“, drąsina monopoliją investicijų bendrovės BFA analizės skyriaus viršininkas Denisas Diominas.

„Jeigu situacija Europos neatidėliojamų atsiskaitymų rinkoje kardinaliai nepasikeis, tai net gerokai padidinus neatidėliojamų atsiskaitymų pardavimus nesumažės “Gazprom„ pajamos, o priešingai - ji galės didinti apyvartą padidėjus apimtims“, - sakė jis.
D.Diominas mano, kad pokyčius „Gazprom“ kainų politikoje padiktavo ne tiek dujų gamintojos nuolaidumas, kiek ekonominis tikslingumas.

„(Taip) reaguojama į natūralią plėtotę pasaulinės dujų rinkos, kuri darosi vis lankstesnė ir pamažu artėja prie naftos rinkos veikimo modelio“, - mano D.Diominas.