Kultūros ministerijai nepavyko įtvirtinti naujo kino finansavimo mechanizmo

Naujuoju Kino įstatymu nustatyti daugiau lėšų kinui iš konkrečių šaltinių, neleidžia valstybės ekonominė padėtis, teisės aktai ir valstybės biudžeto sudarymo principai, teigia Finansų ministerija (FM).

Vyriausybei pateiktoje naujoje Kino įstatymo redakcijoje numatyta, kad kinui finansuoti lėšos skiriamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, 60 proc. pridėtinės vertės mokesčio už filmų platinimą ir rodymą kino teatruose, rinkliavos už Filmų registro duomenų teikimą, kitų šaltinių.

Kultūros ministerijos (KM) Profesionalaus meno skyriaus vedėja Elė Ona Vilkienė BNS sakė, kad Kultūros ministerija siekė, jog naujo įstatymo projekte būtų nurodyti aiškūs šaltiniai, leisiantys gerokai padidinti finansavimą, tačiau su tuo nesutiko Finasų ministerija.

"Mes norėjome juos sudaryti netgi procentinėmis dalimis, kad galima būtų lėšas kinui prognozuoti, kad jos būtų prognozuojamos, o ne tokios, kokias sugalvoja Vyriausybė", - BNS sakė Kultūros ministerijos atstovė.

Anot jos, siūlyta, kad filmų kūrimui būtų skiriama 1,5 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, 10 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio ir 60 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio už filmų platinimą bei viešą rodymą kino teatruose.

"Mes norėjome sudaryti tokią sumą, kuri atitiktų Islandijos skiriamą savo kino industrijai remti. Tai yra 6 mln. eurų (apie 21 mln. litų)", - tikino E.O.Vilkienė.

Tačiau Finansų ministerijos specialistams pasirodė, kad toks lėšų skirstymas yra netinkamas ir valstybei sunkiai įgyvendinamas.

"Jie pasirėmė krize. (Pasak jų - BNS) viešųjų finansų situacija nesuteikia galimybės didinti finansavimo atskiroms sritims ar institucijoms, todėl nepritarė", - sakė KM atstovė.

Todėl, anot E.O.Vilkienės, Vyriausybei buvo pateiktas pakoreguotas variantas, kuriame minimos valstybės biudžeto lėšos, savivaldybių lėšos ir 60 proc. pridėtinės vertės mokesčio už filmų platinimą ir rodymą kino teatruose. Pastarojo mokesčio suma, remiantis praėjusių metų duomenimis, siektų apie 3 mln. litų.

"Kino biudžetas priklausys nuo to, kaip Finansų ministerija skirstys lėšas arba nuo to, kaip ministras sugebės "išsimušti" lėšas", - tvirtino pašnekovė.

Finansų ministerijos atstovė spaudai Giedrė Balčytytė teigė, kad KM siūlymai neatitiko teisės aktų reikalavimų ir biudžeto sudarymo principų.

"Pirma, galiojantys teisės aktai neleidžia iš tam tikrų pajamų grupių paskirstyti lėšas pagal tam tikras sritis. Jeigu mes visas pajamas taip suskirstysime, iš įvairių mokesčių, tai nereikės biudžeto tvirtinti", - sakė ji.

Anot G.Balčytytės, teisės aktai neleidžia iš anksto "užprogramuoti pajamų dalies nukreipimo į vieną ar kitą funkciją".

Be to, jos teigimu, jeigu skirstant lėšos būtų kinui paskirstomos pagal KM siūlymą, nukentėtų kitos sritys.


Šiame straipsnyje: kinaslietuviškas kinas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių