- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelias dešimtis kilometrų į Biržus gretimų Latvijos rajonų žmonės keliauja ne iš gero gyvenimo tėvynėje. Mūsų kaimynai čia randa būdų ir sutaupyti, rašo „Lietuvos žinios“.
Didžiausias Šiaurės Lietuvoje Biržų turgus šeštadieniais pritraukia nemažai žmonių iš gretimos Latvijos. Skirtingai nei lietuviai, kurie organizuotai autobusais vyksta pigiau apsipirkti į Lenkiją, latviai Biržuose lankosi pavieniui.
Prieš dvidešimt metų latvių antplūdis biržiečiams keldavo susierzinimą, o dabar juos sutinka išskėstomis rankomis.
Biržuose LŽ sutikti latviai vienas per kitą vardijo juos slegiančias problemas. Jie pabrėžė, kad metų pradžioje į krizės liūną buvo įklimpę iki kelių, o dabar jame jau murkdosi panirę iki krūtinės.
Nuo liepos gretimoje valstybėje pensijos sumažintos 10 proc., išaugo mokestis už gydymą, o minimalus gyvenimo lygis, pagal kurį skaičiuojamos pašalpos ir lengvatos, nuo buvusių 80 latų (400 litų) per mėnesį sumažintas perpus.
Latviai tikino, esą jų šalyje masiškai uždaromos ligoninės, mokyklos, mažinant valdininkų skaičių stambinamos seniūnijos. Už litrą pieno supirkėjai tebemoka tik po šešis santimus (pusę lito). Daugiausia nerimo jiems kelia didelės prekių ir paslaugų kainos.
Uldis V. į Biržus atvažiavo iš Aizkraulės rajono, esančio vos už 25 kilometrų nuo Lietuvos sienos.
„Prekiavau Biržuose mėlynėmis, kurių pririnkau Latvijoje, pardavinėjau po šešis litus už litrą. Latvijoje mėlynės brangesnės, bet parduoti jas gerokai sunkiau. Mat labai daug darbo neturinčių žmonių eina į miškus uogauti ir taip bando išgyventi“, – prisipažino vyras.
Paprašytas palyginti, kiek maisto produktai kainuoja Latvijoje ir Lietuvoje, Uldis tikino, kad mūsų krašte gerokai pigesnės daržovės, prieskoniai, o mėsos kainos abiejose šalyse maždaug vienodos. „Esu net girdėjęs, kad lietuviai į Latviją važiuoja pirkti mėsos, bet aš nenorėčiau tuo tikėti“, – sakė jis.
Skaistkalnėje, įsikūrusioje prie pat Lietuvos sienos, gyvenantis ūkininkas Andris Putniekas prisipažino esantis itin dažnas Biržų lankytojas.
„Galėčiau apsipirkti Germaniškyje, kurį nuo Skaistkalnės skiria tik Nemunėlio upė. Tačiau Biržuose galiu rasti ir gerokai daugiau, ir pigesnių prekių, todėl važiuoju čia“, – sakė jis.
A.Putniekas Biržuose įsigijo pigesnių nei Latvijoje traktoriaus detalių, nusipirko cukraus.
Latvę Valentiną į Biržus traukia didžiuliai dėvėtų drabužių kalnai vietos turguje. „Latvijoje to tikrai nerasi. Mūsų šalyje yra dėvėtų drabužių parduotuvių, tačiau ir šios įsikūrusios atokiose vietose. O štai Biržuose atėjai – ir rauskis kiek širdis geidžia“, – juokavo moteris.
Biržus pamėgusius latvius geru žodžiu mini ir patys biržiečiai. „Prisimenu, kaip prieš kokius 20 metų pykdavome ant užklydusių latvių. Mus tada erzino, kad jie viską išperka ir mums nelieka prekių. Dabar laikai pasikeitė iš esmės, džiaugiamės kiekvienu pirkėju, kad ir iš kur jis atvyktų“, – neslėpė Biržuose duona prekiaujanti Daiva Dagienė.
Ji ir kiti turgaus prekeiviai pabrėžė, jog latviai nuo lietuvių skiriasi pirmiausia tuo, kad niekada nesidera, neieško pigiausių ir kartu geriausių prekių.
Vieno prekybos centro apsaugininkas Viktoras atkreipė dėmesį, kad latviai šioje parduotuvėje cukrų perka maišais, o kitas prekes yra labiau linkę pirkti turguje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...