- Vaida Repovienė, "Sekundė"
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus rudeniui, ginklų parduotuves užplūdo į kitus miestus studijuoti išvykstančių jaunuolių tėvai. Sunerimę dėl savo atžalų saugumo, gimdytojai suskubo parūpinti jiems dujų balionėlių.
Nors Policijos departamentas praneša, kad Panevėžyje padaugėjo prašančiųjų išduoti leidimą įgyti šaunamąjį ginklą, amunicija prekiaujančių parduotuvių vadovai tikina, kad jiems krizė dar nesibaigia. Pasak jų, padaugėjo tik norinčių įsigyti dujų balionėlių.
„Ginklai – tikrai ne ta prekė, be kurios žmonės negali apsieiti. Tačiau rugsėjo pradžioje pajutome, kad daugiau žmonių pirko dujų balionėlių“, – atskleidė ginklų parduotuvės „Fauna“ direktorius Algirdas Augutis. Pasak jo, pirkėjai neslėpė ginklą perkantys savo atžaloms, kurie išvyksta studijuoti ar kuriems tenka dažnai vaikščioti vakarais.
„Bijantys namuose laikyti dujinį ar šratinį pistoletą ar nenorintys to daryti žmonės renkasi dujų balionėlius. Pastaruosius mieliau perka merginos ir moterys, taip pat apsaugos tarnybos darbuotojai, – sako ginklų ir medžioklės reikmenų parduotuvės „Vollit“ direktorius Rimantas Kurkauskas. Jo tvirtinimu, ir su dujiniu balionėliu galima pridaryti labai daug nemalonumų.
„Jis gali akis net išdeginti. Tai priklauso nuo atstumo, iš kuriuo purškiama. Jį panaudojus, tam žmogui ima griaužti akis, jas peršti.
Apipurkštasis tikrai būna nepajėgus ką nors daryti“, – kalbėjo direktorius.
Ištikimi klientai – medžiotojai
Pašnekovai teigė, kad ginklų, kuriems reikia gauti leidimą, pastaruoju metu perkama ne itin dažnai.
Parduotuvių vadovai mano, kad tai priklauso ne tik nuo ekonominės padėties, bet ir nuo griežtų taisyklų šiems ginklams įsigyti. Pasak jų, dažni klientai yra medžiotojai.
„Galbūt jie perka nebe tokius brangius ginklus, tačiau perka“, – neslepia A.Augutis. Jo tvirtinimu, nemažai amunicijos tenka parduoti komiso sąlygomis.
Dujiniai ginklai, kuriuos galima įsigyti be leidimo, parduotuvėse kainuoja įvairiai. Pigiausi – nuo 150 litų. Medžioklinius šautuvus galima įsigyti už penkis šimtus litų ir daugiau.
Parduotuvės darbuotojas sakė, kad kainos priklauso nuo pageidaujamo pistoleto, jo formos, kiek jame telpa šovinių.
Pašnekovai tvirtino, kad medžioklinius šautuvus labiau linkę pirkti jauni žmonės, neseniai įstoję į medžiotojų būrelius, dujiniai ginklai žavi tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmones. Moterys, pasak parduotuvių vadovų, pas juos retai užsuka.
Padaugėjo prašymų
Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo poskyrio laikinasis vadovas Arūnas Ramanauskas sakė, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemet padaugėjo gyventojų prašymų įgyti šaunamąjį ginklą.
„Panorusių gauti leidimus įsigyti ginklą praėjusiais metais buvo penkiasdešimt žmonių mažiau“, – pabrėžė specialistas. Šiuo metu tokie leidimai reikalingi tik tikriems šaunamiesiems ginklams. Jau 2011–2012 metais leidimų reikės ir dujiniams, ir šratiniams pistoletams.
Poskyrio viršininkas aiškino, kad tikruosius šaunamuosius ginklus gali įsigyti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, išklausę teorijos kursus ir atlikę praktiką. Norintieji gauti leidimus šaunamiesiems ginklams privalo patys susimokėti už kursus, jie kainuoja apie 400 litų.
A.Ramanausko teigimu, žmonės neretai ginklus įsigyja tam, kad jaustųsi psichologiškai saugūs, tačiau retas kuris iš jų tą daiktą išbando.
Įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichikos ligos, sergantiems kai kuriomis ligomis ar turintiems fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklais, nuteistiems už tyčinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, atliekantiems bausmę, padariusiems pakartotinai per metus administracinį teisės pažeidimą – nusižengimą viešajai ar valdymo tvarkai bei kitais atvejais leidimas įsigyti ginklą neišduodamas.
Atsako už pasekmes
Asmuo bet kurį ginklą gali pavartoti tik tuo atveju, kai ginasi pats ar gina kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Nepaisydamas to, ar panaudojęs ginklą asmuo galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, jis gali pavartoti ginklą.
Už pasekmes, pavartojus šaunamąjį ginklą, atsakoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.
Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, be leidimų savigynos tikslais galima nešiotis tik tokius dujinius ginklus, iš kurių gali būti paleistos kenksmingos, dirginančios medžiagos ar jomis užtaisytas užtaisas, taip pat gynybinio pobūdžio elektrošoko įrenginius ir įtaisus.
Faktai Policijos departamento duomenimis, nuo 2006 m. piliečių savigynai įsigyjamų ginklų skaičius kasmet augo, o 2008 m. pasiekė piką ir jų pirkimas ėmė smukti. Tačiau Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse, pasak departamento, situacija nepakito. 2006 m. Lietuvos piliečiai turėjo 21571 ginklą savigynai. 2007 m. šis skaičius išaugo iki 23161, o 2008 m. – iki 25513. Praėjusiais metais lietuviai turėjo 26350 savigynai skirtų ginklų, o šiemet jų buvo 27100. |
---|
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas: buvusi Vyriausybė galbūt norėjo atkeršyti tam tikram verslui4
Prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės, kad buvusi Vyriausybė sprendimu drausti dvigubos paskirties prekių eksportą kerštauja Arvydui Paukščiui dėl lapkričio mėnesį paviešintos informacijos apie stringančias „Telto...
-
Tarnyba: Vokietijos rinkoje lietuviškos medienos ir jos gaminių parduota už 371 mln. eurų1
Medienos ir jos gaminių eksportas per tris praėjusių metų ketvirčius sumažėjo 6 proc. iki 28,2 mlrd. eurų, o importas į Lietuvą – 7,5 proc. iki 31,3 mlrd. eurų, pirmadienį paskelbė Valstybinė miškų tarnyba. ...
-
Tikėjotės, kad būstų kainos kris? Turime blogų žinių16
Statytojai pripažįsta, kad įsigyti nuosavą būstą Vilniuje vienišam, iš vidutinės algos gyvenančiam žmogui – beveik nebeįmanoma, o ir kiti dažnai įpirkti gali tik labai nedidelį. Vis dėlto Lietuvos bankas prognozuoja, kad norin...
-
„Via Baltica“ atkarpos rekonstrukcijai – 25 mln. eurų iš ES
Europos Sąjunga (ES) skirs 25 mln. eurų tarptautinio magistralinio kelio „Via Baltica“ 12 kilometrų ruožo rekonstrukcijai. Dar 4,4 mln. eurų tam numatyta iš valstybės biudžeto. ...
-
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas nedžiugina: augs bedarbių gretos?5
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas pernai gruodį smuko antrą mėnesį iš eilės – jis mažėjo 1,6 punkto iki 46,2 – pirmadienį pranešė indeksą sudaranti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Iki lapkričio jis tris m...
-
ŽŪM: dėl sustabdytos veiklos žvejai sulauks kompensacijų1
Nuo šių metų šalies žvejams bus kompensuojami jų patirti nuostoliai, atsiradę sustabdžius verslinę žvejybą dėl valstybės valdomų įmonių veiklos, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
Vyriausybė pasiskolino už 2,573 proc.1
Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį vidutinės palūkanos siekė 2,573 proc. ...
-
„Litgrid“: vidutinė elektros kaina Lietuvoje mažėjo
Praėjusią savaitę Lietuvoje toliau vyravus stipriems vėjams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 19 proc. iki 64 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Premjeras žada mokestinius pokyčius: kas keisis?
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad mokestiniai pokyčiai yra reikalingi, o juos įgalinantis projektas po derinimo su visuomene Seimą pasieks pavasario sesijoje. Anot jo, pagrindinis dalykas bus – taikomas metinis pajamų apskaitos ir apmokestinim...
-
Valstybė – bedantė: imigrantai dirba, bet mokesčių nemoka14
Šalyje pastebima neraminanti tendencija. Pagal individualią veiklą dirbantys užsieniečiai vengia mokėti mokesčius. Nuo finansinės atsakomybės dažniausiai bėga kurjeriai ir pavežėjai. Darbdaviai ir mokesčių inspekcija tikina nuolat informuo...