Lopant kitų metų biudžeto skyles žemės ūkio rinkos dalyviai pastebi, kad papildomų lėšų atsirastų atidžiau paanalizavus, pavyzdžiui, žemės nuomos santykius tarp ūkininkų ir privačių asmenų.

Ūkininkai tikina, kad, įvedus pajamų (pelno) mokestį, jie patys suinteresuoti nuomoti žemę skaidriai, pirmadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

Specialistai jau ne sykį baksnojo pirštu į netvarką šalies ūkyje skaičiuodami, kad pažabojus šešėlį, kontrabandą, nelegalų darbą ir kitas šalies piktžaizdes gerokai sušvelnėtų ir šalies finansinės problemos.

Atkreipti dėmesį siūloma ir į tokias mažiau pastebimas sritis kaip žemės nuoma, nes su ja susiję mokesčiai esą galėtų gausiau plaukti į biudžetą, tačiau dalis nuomos žmonėms sumokama grynaisiais pinigais prisidengiant žemės nuomos panaudos sutartimis ar "popieriuje" sumažintomis nuomos kainomis arba išvis nesudarant raštiškų nuomos sutarčių.

Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis sako, kad suskaičiuoti, ar nuomojant žemę sutartys sudaromos ir mokesčiai sumokami pagal įstatymus atsakingoms institucijoms neturėtų būti sunku, tačiau problema, kai žemės ūkyje ūkininkai ir bendrovės dirba nelygiomis konkurencinėmis sąlygomis, opi jau kone 20 metų.

"Fiziniai asmenys, manau, nemoka nė vienas, na gal 99 proc. nemoka. Jie grynuosius atiduoda arba sudaromos sutartys išnuomojant neatlygintinai. O tai iškreipia konkurenciją", - sako jis.

Esą neoficialiai sumokant išlošia ir ūkininkai, pigiau nuomojantys žemę, ir jos savininkai, kuriems į valstybės biudžetą nereikia sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

"Kartais keista, kai mes už žemę norime mokėti 300 litų, mums žemės nenuomoja, o po to pasikalbame ir matome, kad žemę išnuomoja už 50-100 litų arba panaudos sutartyje užrašo "už gerą žemės priežiūrą". Tai nelogiška", - problemą įžvelgia ir Šakių rajono Plokščių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Vytautas Bitinas.

Vadovai skaičiuoja, kad žemės nuoma - tik viena iš sudedamųjų dalių, esą panaši ir kitų mokesčių, darbuotojų įdarbinimo padėtis.

"Mūsų įmonė per metus sumoka 1,2-1,6 mln. litų vien tik mokesčių, o šalia tą patį dirbantys, tuos pačius išteklius naudojantys sumoka 5 tūkst. litų ar 8 tūkst. litų", - sako P. Puskunigis.

Jis priduria, kad Lietuvoje fiziniai asmenys, ūkininkai dirba 88 proc. žemės, žemės ūkio bendrovių dirbama žemė sudaro apie 12 proc.