- ekonomistė Rūta Vainienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzija atsisako 75 procentų pajamų mokesčio tarifo už pajamas, viršijančias 1 milijoną eurų. Viena iš tokio sprendimo priežasčių galėjo tapti Prancūzijos Konstitucinės tarybos nutarimas, kad 75 proc. pajamų mokestis yra neteisėtas. Pasak gruodį priimto sprendimo, nuo šių metų pradžios įsigaliojantis mokestis pažeidžia mokesčių naštos lygybės principą.
Kaip bus pakeistas pajamų apmokestinimas, kol kas dar nežinoma. Idėja sumažinti maksimalų tarifą iki 50–55 proc. mokestį ir sumažinti minimalią apmokestinamą sumą buvo atmesta.
Atmesta dėl paprastos priežasties – žymiai didesnius mokesčius tektų mokėti itin plačiam gyventojų sluoksniui. Grąžinti kairiuosius į gyvenimo tikrovę galėjo ir turtingųjų prancūzų sprendimas pakeisti pilietybę. Ir čia ne vien Gerardas Depardieu, kuris, kaip ir dera tikram aktoriui, Rusijos pilietybę priėmė itin artistiškai.
Tyliai sprendimus padarė viešumoje ne taip žinomi žmonės, vengdami masių ir valdžios pasmerkimo bei paniekos. Apklausos rodo, kad prancūzai pritaria aukštiems progresiniams mokesčiams. Reikėtų jų paklausti, ar patys sutiktų atiduoti ¾ savo pajamų. Greičiausiai tektų daryti išvadą, kad progresiniams mokesčiams žmonės pritaria tik tada, kai ne patys juos turi mokėti. Beje, tokią išvadą padiktavo ir Lietuvoje atlikti nuomonės tyrimai.
Taigi Prancūzija su 75 procentų pajamų mokesčio tarifu atsidūrė prie suskilusios geldos. Tie, kurie pakeitė pilietybę, lengvai nebesugrįš, net jei būtų nustatytas nulinis pajamų mokesčio tarifas pajamoms virš milijono. Pakirstas pasitikėjimas, tad dabar galima tik sulaikyti tik tuos, kurie dar nepabėgo.
Lietuva, beje, irgi turi suskilusių geldų. Paaiškėjo, kad vietoje planuotų 17 milijonų gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio surinkta niekingi 3,8 milijonai. Tai sudaro mažiau nei 0,02 procento nuo nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų. Čia turėtų prieiti Kindziulis ir pasakyti, kad mokestį mokėjo „patriotai arba idiotai“. Pagal įstatymą mokestį turi mokėti gyventojai, kurių namų ūkio turimas nekilnojamasis turtas įvertintas daugiau nei 1 milijonu litų. Ir vėl – magiškasis milijonas! Iš kokio Palubinsko vadovėlio jį lupa prancūzų ir lietuvių politikai – nežinia. Greičiausiai paprasta tautosaka apie milijonierius yra padariusi neišdildomą poveikį politikų mąstymui.
Į Konstitucinį Teismą kreiptis būtų tikrai nedrąsu. Nes jeigu jis, kaip Prancūzijos Konstitucinė taryba, užsimintų apie mokesčių lygybės principą, nekilnojamojo turto mokestis vardan tos lygybės gali būti ne panaikintas, o uždėtas visiems! Apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį užsimenama Vyriausybės programoje.
Štai ir turime tą patį vaizdelį – Lietuvoje ir Prancūzijoje. Sėdi politikai prie suskilusių geldų, darbo grupes formuoja, pikti ant auksinių žuvelių – vienos išplaukė į kitus vandenis, kitos neįkliuvo į užmestus tinklus. Vien pūgžliai, o valgyti norisi. Ką gi, prastą viešųjų finansų sriubą teks iš jų ir virti.
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...