Kai kurių maisto produktų kainų kainų šuolį nulėmė ne tik žemės ūkio produkcijos brangimas, bet ir per pastaruosius dvejus metus gerokai, beveik dvigubai padidėję prekybininkų apetitai.

Tokią padėtį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino „įžūliu vartotojų išnaudojimu“ ir pagrasino įstatymais reguliuoti antkainius.

Informacija apstulbino Prezidentę

Pirmadienį D.Grybauskaitė susitikusi su Konkurencijos tarybos pirmininku Jonu Rasimu aptarė priežastis, kodėl pastaruoju metu gerokai išaugo kai kurių maisto produktų kainos. Aptartos ir galimybės su tuo kovoti.

„Konkurencijos tarybos pirmininkas pateikė Prezidentei, sakyčiau, stulbinančią informaciją apie tai, kaip veikia prekybos tinklai, kurie, nepaisant sunkmečio, nepaprastai išpūtė savo pelno maržas, ypač kalbant apie labai svarbius maisto produktus – pienas, duona, cukrus ir kiti. Tokį elgesį valstybės vadovė vertina kaip įžūlų vartotojų išnaudojimą“, - po susitikimo sakė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Atkreiptas dėmesys, kad kitose Europos Sąjungos šalyse prekybininkų pelno maržos neaugo. „Kitose ES šalyse – visiškai kitoks vaizdas, nei Lietuvoje“, - užsiminė L.Balsys.

Šoktelėjo nuo 23 iki 43 proc.

J.Rasimas informavo, kad per pastaruosius dvejus metus nuo 2008-ųjų pabaigos kai kurių maisto produktų antkainiai prekybos tinkluose išaugo beveik dvigubai. „Pavyzdžiui, 2,5 procento riebumo pienui 2008-ųjų paskutinį ketvirtį buvo taikomas 17-18 proc. antkainis, šių metų liepą – jau 31 proc. Kvietinių miltų pelno marža išaugo nuo 23 iki 43 proc., „Tilsit“ tipo sūrio – nuo 14 iki 21 proc.“, - vardijo Konkurencijos tarybos vadovas.

Jo nuomone, nuo šių metų liepos iki dabar antkainiai „tikrai nesumažėjo“.

J.Rasimas neatmetė kartelinio susitarimo tarp prekybos tinklų, už kurį yra baudžiama. Tačiau Konkurencijos taryba tebevykdo tyrimą, ar tikrai tokio susitarimo būta. Tikimasi jį baigti šią savaitę.

„Kai kurių maisto produktų grupėse tyrimas yra praktiškai baigtas, pavyzdžiui, miltų ir duonos gaminių. Jų kainodara kelia tam tikrų minčių“, - užsiminė Konkurencijos tarybos vadovas, atsisakęs konkretizuoti, kas buvo atrasta šio tyrimo metu.

Tačiau jis patikino, kad baigus visą tyrimą turėtų būti paviešinti jo rezultatai.

Siūlo bausti vadovus

Prezidentė pagrasino, kad tebesitęsiant situacijai su padidintais prekybininkų antkainiais gali būti pritarta pasiūlymui juos reguliuoti įstatymu. Šiuo metu Seime yra įregistruoti keli įstatymų projektai, numatantys prekybos įmonių pelno maržos ribojimą.

„Jeigu situacija nesikeis, Prezidentė rimtai svarstys galimybę įstatymu reguliuoti antkainius. Kai kurie projektai Seime jau yra parengti. Taigi, jeigu nepavyks susikalbėti su prekybos tinklais, to gali būti imtasi“, - tvirtino L.Balsys.

Be to, D.Grybauskaitės nuomone, galėtų būti įvesta praktika už išaiškintus neteisėtus susitarimus kelti produktų kainas bausti ne prekybos įmones, bet jų vadovus. Taip esą būtų kur kas efektyviau kovojama su dirbtiniu kainų kėlimu. „Prezidentė mano, kad galėtų būti svarstoma galimybė padidinti įstatymų numatytas baudas už konkurencijos taisyklių nepaisymą. Baudos turi būti atgrasančios. Ir atsakyti galėtų ne pačios įmonės, o tiesiogiai jų vadovai“, - kalbėjo L.Balsys.

Dar viena kovos su didėjančiomis kainomis priemonė, Prezidentės nuomone, galėtų būti didesnis viešumas, skelbiant palyginamąsias kainas įvairiuose tinkluose ir viešinant jų gaunamus pelnus. Konkurencijos taryba įsipareigojo tokią sistemą įvesti.

Pritarė galimam reguliavimui

J.Rasimas pritarė, kad kaip viena išeičių galėtų būti svarstoma galimybė įstatymu reguliuoti antkainius būtiniausiems maisto produktams. „Nes, man atrodo, jeigu prieš dvejus metus produktas galėjo būti parduodamas su 18 proc. marža, neaišku, kodėl dabar ji šoktelėjo iki 31 proc.“, - stebėjosi Konkurencijos tarybos vadovas.

Jis taip pat pripažino, kad kol kas pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus už kartelinius susitarimus ar konkurencijos taisyklių nepaisymą „nėra numatyta asmeninė atsakomybė“, nors ji „būtų efektyviausia“.

J.Rasimas atkreipė dėmesį, kad galėtų būti taikoma kitokia baudų už neteisėtus susitarimus ir konkurencijos taisyklių nepaisymą. Dabar demaskuotos įmonės baudžiamos 10 proc. bauda, skaičiuojama nuo apyvartos. ES praktika – bausti didesnėmis bausmėmis ir skaičiuoti jas nuo pelnų, gaunamų realizavus produktą, kurio kainodarai pritaikytas neteisėtas susitarimas.

Padidėjo beveik visos kainos

Praėjusią savaitę D.Grybauskaitė pareiškė, kad jos netenkina valstybės institucijų darbas, tiriant maisto produktų brangimo priežastis. Ji teigė, jog daugelis žinybų „neatlieka savo darbo“, tarp jų - ir Konkurencijos taryba.

Premjeras Andrius Kubilius Konkurencijos tarybą įpareigojo atlikti specialų tyrimą, po kurio paaiškės, kokių veiksmų bus imtasi. J.Rasimas tuomet teigė, jog pirmiausia norima ištirti maisto produktų kainų pokyčius.

Prekybos tinkluose maisto produktų kainos rugsėjį šoktelėjo nuo kelių iki keliasdešimties procentų - pabrango beveik visi maisto produktai. Prekybos tinklai tikino, kad nekito tik mėsos ir jos gaminių kainos.