- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didesnės draudimo apsaugos ne Europos Sąjungos (ES) šalyse norintys vežėjai ragina keisti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą.
Draudikų atstovai atkerta, kad saugesnio gyvenimo norintys vežėjai gali papildomai draustis, o už vežėjus neturėtų mokėti visi privalomojo draudimo paslaugos vartotojai, pirmadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".
Vežėjų asociacija "Linava" siūlo, kad ne tik ES valstybėse, bet ir visose kitose šalyse už apsidraudusiųjų padarytą žalą būtų atlyginama pagal ES reikalavimu nustatytas sumas.
Lietuvos draudikai šiuo metu atlygina iki 2,5 mln. eurų žalos asmeniui, įskaitant 2,5 tūkst. eurų neturtinę žalą, ir 0,5 mln. litų eurų žalą turtui ES teritorijoje.
Pakeitimų vežėjai panoro pajutę, kad apsidraudę privalomuoju draudimu ir turintys žaliąją kortą, ne ES teritorijoje tapę draudžiamojo įvykio kaltininkais, priversti ir patys atverti piniginę.
"Privalomasis draudimas su žaliąja korta yra vienas iš brangiausių draudimų vežėjams, jis turėtų apsaugoti vežėją kitose šalyse nuo jo atsakomybės. Deja, yra daug atvejų, pavyzdžiui, Rusijoje, kur civilinė atsakomybė apribojama 160 tūkst. rublių - apie 14 tūkst. litų - suma. Bet ten juk taip pat ne pačios blogiausios mašinos važinėja, o tą sumą, kurios neapmoka draudimo bendrovės, mūsų vežėjai priversti mokėti iš savo kišenės", - sako vežėjų asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
"Linavos" vadovas sako kol kas nežinąs, ar su panašiomis problemomis susiduria kitų valstybių vežėjai, mat pirmiausia pradėta žiūrėti savo kiemo.
Transporto priemonių draudikų biuro, kuriam priklauso bendrovės, turinčios teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą, vadovas Algimantas Križinauskas skeptiškai vertina vežėjų iniciatyvas. Jis akcentuoja, kad yra ir tarptautinių teisinių problemų, o jei nacionalinis teisės aktas bus tobulinamas taip, kaip atrodo vienam vežėjui, "tai nuvažiuosime visiškai į pūdymus".
"Jei padaromas įvykis Rusijoje, jį administruos Rusijos nacionalinis draudikų biuras arba Lietuvos draudiko korespondentas Rusijoje, kuris taip pat yra Rusijos biuro narys, dirbama tik pagal Rusijos teisės aktus. Jiems nusispjauti, ką mes rašome savo įstatyme - tokie tarptautiniai susitarimai yra pasirašyti 45 valstybių ir niekas jų negali pakeisti. Tai reiškia, kad neviršijant Rusijos numatyto limito ir bus administruojamas įvykis, išmokama žala", -perspėja A.Križinauskas.
Jis prognozuoja, kad jei būtų priimti vežėjų siūlomi pakeitimai, visa sistema apsiverstų aukštyn kojomis ir draudimo bendrovės galėtų padidinti įkainius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...