- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Priimtame įstatyme numatyta, kad jeigu yra galimybių statybų projektą pataisyti arba leidimą gauti, tai pastato griauti nereikės. Pataisytas Statybų įstatymas pradės galioti nuo spalio, praneša LTV „Panorama“.
Praėjusį rudenį Seimui pritarus Prezidentės veto, iki šiol galioja 2006-aisiais priimtos Statybos įstatymo pataisos, numatančios, kad visi savavališki statiniai turi būti griaunami.
Tačiau neretai tokia tvarka prieštarauja sveikam protui, todėl Prezidentės sudaryta darbo grupė pasiūlė Seimui kai kuriuos savavališkus statinius, kai padaryti menki pažeidimai, perstatyti ir įteisinti, o griauti siūloma tik savavališkas statybas.
Penktadienį priimtame įstatyme apibrėžta, kad savavališkos statybos gali būti dviem atvejais: kai nėra statybos leidimo ir kai statoma nukrypstant nuo projekto. Jeigu yra galimybių projektą pataisyti arba leidimą gauti, tai pastato griauti nereikia.
„Leidimo galėjo neturėti, sakykime, dėl institucijų neveikimo. Šiuo atveju koks nors savivaldybės architektas ar dar kas nors tiesiog delsia, neišduoda leidimo, o žmogus dėl to, kad, sakykim, delsė, neišdavė leidimo, ėmė ir pasistatė. Ir tai yra jau savavališka statyba. Bet šiuo atveju reikia žiūrėti, ar leidimas gali būti išduotas“, – kalbėjo Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Įstatyme numatyta, kad minėtu atveju leidimas privalo būti išduotas per 35 paras. Be to, nukrypus nuo projekto jį galima bus įteisinti susimokėjus nustatytą įmoką už teisės normų nesilaikymą statant. Įmoka skaičiuojama pagal atitinkamą formulę, bet negali būti didesnė nei pusė milijono litų.
Įstatymas taip pat numato, kad jeigu savavališkam statiniui leidimo gauti neįmanoma, pavyzdžiui, jis pastatytas vandens apsaugos zonoje ir statinį griauti privalu, tai tą padaryti reikia per pusę metų. Terminą galima pratęsti ir dar pusmečiui, tačiau per tiek laiko statinio nenugriovus, to jau imsis valstybės institucija per antstolius.
„Tada pradeda tiksėti laikrodis antstoliui, nes jeigu neįvykdoma teismo nuostata griauti, tai tada kiekviena diena griovėjui kainuoja 200 litų“, – sakė J. Šimėnas.
Be to, už savavališkas statybas įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.
Statybų įstatymas ir dar 8 įgyvendinamieji teisės aktai įsigalios nuo spalio 1-osios, jeigu Prezidentė įstatymą pasirašys.
Iki šiol vien tik saugomose teritorijose kasmet būdavo nustatoma per pusę šimto savavališkų statybų. Daugiausia jų užfiksuota Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai5
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti15
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai10
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų8
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...