Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai per mėnesį Latvijoje kainuoja beveik 14 proc. daugiau nei Lietuvoje ir beveik 5 proc. daugiau nei Estijoje. Tokie rezultatai paaiškėjo „Swedbank“ Baltijos šalių asmeninių finansų institutui atlikus maisto produktų kainų tyrimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Remiantis 2013 m. sausio mėnesį prekybos tinkluose surinktais duomenimis, rekomenduojamas maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai Lietuvoje kainuoja 965 litus, Estijoje – 1051 litą, Latvijoje – 1100 litų per mėnesį. Įvertinus atlyginimų skirtumus Baltijos šalyse, mažiausia išlaidų maistui našta yra Estijoje – čia dviem suaugusiems žmonėms, gaunantiems vidutinį atlyginimą, optimaliam 4 asmenų šeimos maisto produktų krepšeliui pakanka skirti 22 proc. pajamų. Lietuvoje tokia išlaidų dalis maistui atitinkamai sudaro 29 proc., Latvijoje – 32 proc.

Pirmąsyk Baltijos šalyse atlikti tokio pobūdžio tyrimą paskatino maisto produktų namų ūkių biudžetuose svarba. „Europos statistikos biuro Eurostat duomenimis, visose trijose Baltijos šalyse namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams viršija 20 proc. Tačiau dėl savo dydžio, ši išlaidų grupė turi ir daugiau erdvės optimizavimui nei kitos. Dėl šios priežasties itin svarbu sekti ir sąmoningai valdyti šią išlaidų eilutę“, − teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Trečdalis biudžeto maistui – mėsos ir žuvies produktams

Daugiau nei trečdalį maisto produktų krepšelio kainos kiekvienoje Baltijos šalyje sudaro mėsos ir žuvies kategorijos produktai. Keturių asmenų šeimai Estijoje šie produktai kainuoja 421 litą (40 proc. mėnesio biudžeto rekomenduojamam maisto produktų krepšeliui), Latvijoje – 379 litus (34 proc. biudžeto), Lietuvoje – 338 litus (35 proc. biudžeto) per mėnesį. Didesnę šios kategorijos produktų kainą Estijoje lemia brangesnė šviežia kiauliena ir žuvis. Šviežios kiaulienos kilogramas Estijos prekybos tinklų parduotuvėse vidutiniškai kainuoja 17 litų, Latvijoje – 15.5 lito, Lietuvoje – 13.2 lito.

Kita vertus, Estijoje yra pigiausias duonos ir kitų miltinių produktų krepšelis – čia jo kaina siekia 157 litus per mėnesį. Lietuvoje šeima už analogiškų produktų rinkinį išleistų 166 litus, Latvijoje – 181 litą. Beveik visi šios kategorijos gaminiai – juoda duona, makaronai, ryžiai, avižiniai dribsniai, kruopos, grikiai, manų kruopos, miltai – brangiausi Latvijoje. Vienintelės baltos duonos kaina yra aukščiausia Lietuvoje – čia jos kilogramas kainuoja 6.2 lito, Latvijoje – 5.5 lito, Estijoje – 4.6 lito.

Latvijoje gyvenančiai 4 asmenų šeimai daugiausia tenka mokėti ir už rekomenduojamus pieno produktų, daržovių ar riebalinių produktų mėnesinius rinkinius. Tuo tarpu vaisių krepšelio kaina Latvijoje ir Estijoje yra labai panaši – atitinkamai 122.2 ir 121.6 lito per mėnesį. Lietuvoje ji kiek mažesnė ir siekia 109 litus.

Didžiausios nuolaidos – Latvijoje

Viena iš galimybių sumažinti šeimos išlaidas maistui taip, kad nenukentėtų jo maistinė vertė, pirkti produktus, kuriems taikomos nuolaidos. Nors optimalus maisto produktų krepšelis yra brangiausias Latvijoje, tačiau Latvijos gyventojai taip pat turi daugiausia galimybių sutaupyti naudodamiesi prekybos tinklų ir gamintojų akcijomis.

Apskaičiuota, kad rinkdamasi akcijų metu su nuolaida parduodamas prekes, 4 asmenų šeima Latvijoje gali sutaupyti 14 proc. maistui skirtų lėšų arba 151 litą per mėnesį. Lietuvoje gyvenančiai šeimai prekybos tinklų siūlomos nuolaidos padėtų sutaupyti 81 litą per mėnesį, t.y. 8 proc. maistui skirtų lėšų, Estijoje – 34 litus arba 3 proc. visų maisto krepšelio lėšų.

Tokiu būdu, šeimai renkantis produktus su nuolaidomis, rekomenduojamas mėnesio maisto produktų krepšelis jau būtų brangiausias nebe Latvijoje, o Estijoje. Čia jo kaina sudarytų 1017 litų, o Latvijoje – 7 proc. mažiau, t.y. 949 litus per mėnesį. Įvertinus nuolaidų įtaką, pigiausias maisto produktų krepšelis vis tiek liktų Lietuvoje – čia jo kaina siektų 884 litus per mėnesį.

„Tyrimas rodo, kad naudojantis nuolaidomis, išties galima sutaupyti dalį maistų skirtų lėšų. Tačiau bet kokiu atveju būtina neužmiršti ir kitų atsakingo apsipirkimo principų. Pirkinių planavimas ir sąrašo sudarymas, kainų palyginimas ir kiti teigiami įpročiai gali padėti optimizuoti išlaidas maistui ir sumažinti susidarančių maisto atliekų kiekį”, − apibendrino Asmeninių finansų instituto vadovė.