- Giedrius Simonavičius, Jevgenijus Bardauskas, Jūratė Anilionytė, LTV „Panorama“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskui kylančias degalų kainas skuba brangti ir paslaugos, kurias teikiant degalai sudaro didžiąją dalį sąnaudų.
Kai kurios tarpmiestinio keleivių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės aiškina jau nebeturinčios rezervų augančias kainas kompensuoti pelno sąskaita. Skaičiuojama, kad litras degalų per metus pabrango maždaug 80 centų, o bilietų kainos esą per tą laiką beveik nesikeitė. Todėl jau nuo balandžio kai kurios įmonės žada kelti kainas.
„Teks branginti bilietus, stengsimės labai nežymiai, ne daugiau 5 proc. Tam tikruose maršrutuose bus nuo 2 iki 4,5 proc. Šitas pakėlimas nekompensuos pabrangimo, mes ir toliau dotuosime. Bet už mūsų nugarų stovi žmonės, kurie dirba, o visiškai blogas įmonės rezultatas skandina ir pačią įmonę“, – sako „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Sukandusios dantis sako gyvenančios ir kai kurios vietinio susisiekimo paslaugas teikiančios bendrovės, valdomos savivaldybių. Jos teigia taip pat rezervų nebeturinčios.
Kai kurios savivaldyhės užsimena, kad galimas bilietų brangimas daugiau nei 10 procentų. Alternatyva kainų kėlimui – didesnės dotacijos iš miesto biudžeto. Apsisprendimas priklausys nuo vietos politikų.
„Aišku, kai sąnaudų struktūroje 35–40 procentų sudaro degalai, tai toks [degalų kainų] šuolis neatsiliepti negalėjo. Bet vis tiek galutiniai sprendimai bus priimami, kai susiformos Šiaulių miesto taryba ir vadovaujančios institucijos, mūsų savininkai“, – teigia „Busturo“ generalinis direktorius Vilius Laužikas. Kitos savivaldybės sako bandysiančios kainų kilimo išvengti dar kitais būdais.
„Svarstoma galimybė organizuoti keleivių įlipimą pro priekines duris sugriežtinant kontrolę ir taip gauti didesnes pajamas, o ne didinti bilietų kainas“, – sako Kauno savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Dėl aviacinio kuro brangimo apie keliamas kainas paslaugas praneša ir kelionių organizatoriai. Bendrovė „Novaturas“ visoms poilsinėms kelionėms nuo balandžio taikys kuro mokestį. Skrydžiams iki 4 valandų trukmės bus taikomas 100 litų papildomas mokestis, ilgesnėms kelionėms – 150.
„Jeigu kuro kainos nemažės, tai kuro mokestis galios iki spalio pabaigos. O jeigu kuro kainos pavažiuos žemyn, mes pasistengsime greitai sureaguoti ir kuro mokestį atšaukti“, – teigia „Novaturo“ pardavimo ir rinkodaros direktorius Tomas Mikalonis.
Kitas kelionių operatorius – „Tez Tour“ – taip pat svarsto panašų mokestį. Tiesa, kai kurios reguliarių reisų avialinijos aiškina kainų kelti neskubėsiančios. Kaip „Panoramai“ sakė bendrovės „Air Baltic“ vadovas Tadas Vizgirda, kainų didinimas gali mažinti keleivių srautą, o tai esą grėstų didesniais praradimais nei kylančių kuro kainų kompensavimas pelno sąskaita.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...