- Selemonas Paltanavičius, Grynas.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių dienų įprastas vaizdas – upeliuose, paežerėse ir pievose vienišaujantys didžiųjų ančių gaigalai. Kadangi didžioji šios rūšies paukščių dalis žiemoja mūsų krašte, jų dauginimosi sezonas prasideda anksti.
Dabar antys jau baigia dėtis ar peri, todėl jas kartu su gaigalais galima pamatyti tik retomis akimirkomis, kai palikusios dėtis antelės skrenda maitintis ir praustis.
Tokia idilė tęsis neilgai – baigiant perėti gaigaliukai būna jau pamiršti. Nepastovias poras sudarančios didžiosios antys atlieka tik gamtos joms skirtą funkciją ir toliau gyvena pagal savą režimą: antys vedžioja išperėtus jauniklius, gaigalai susirenka į pulkus ir skrenda į ramias vietas, kur lauks vasaros.
Gaigalus regime visur, tačiau pagal jų gausą galima susidaryti klaidingą įspūdį apie šios rūšies populiacijos dydį. Jau žiemavietėse antelių ir gaigalų santykis būna neproporcingas: vienai patelei tenka 2 – 3 gaigaliukai. Sunku pasakyti, kokia šios disproporcijos esmė – logiškai galvojant, turėtų būti atvirkščiai, nes patelės populiacijai labiau reikalingos. Tačiau gamtos logika kitokia. Tai, kad iš jauniklių pulkelio tokiu pačiu santykiu užauga patelių ir patinėlių, galima įvardinti kaip šios rūšies demografinį dėsnį.
Kam gamtoje sunkiau išlikti – patelėms ar gaigaliukams? Ko gero, gaigaliukai yra labiau atsparūs, stipresni. Tiesa, jie beveik niekuo nerizikuoja dėl savo šeimos – neperi, nevedžioja ir negina savo atžalų.
Iš tikro – su tokiomis žvilgančiomis plunksnomis jiems tai daryti būtų nelengva. Šios plunksnos jiems svarbios vestuvių metu, tačiau vėliau savotiškai trukdo – žvilgantį paukščių apdarą lengvai pastebi vištvanagis. Retai rasi jo sudraskytą antelę, dažniau – gaigaliuką.
Antys jau peri. Jų plunksnos rusvos ir raibos, labai gerai dera prie aplinkos. Perinčios žolėje, po viksvų kupstu anties galima nepamatyti. Tačiau plėšrūnai ją pamato – nemažai pirmųjų dėčių sunaikinama. Svarbu, kad išliktų sveika patelė, kuri dar gali suspėti sudėti naują dėtį ir išperėti jauniklius. Beje, nemažai dėčių sunaikina žolės gaisrai, benamiai šunys ir katės, mangutai, lapės, nendrinės lingės ir krankliai.
Greitai perinčias antis pridengs vis labiau tirštėjanti žaluma. Gegužės viduryje jos į vandens telkinius išves pulkelius geltonučių ančiukų. Gaigalai savo vaikų nematys, nes bus toli nuo jų namų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskilęs didžiausias pasaulyje ledkalnis – rimta grėsmė: gali smarkiai padidinti mirtingumą
Didžiausio pasaulio ledkalnio skersmuo siekia daugiau kaip 30 kilometrų, o jo didžioji dalis yra po vandeniu. Tačiau virš bangų iškilusi įspūdinga, net 40 metrų aukščio ledo siena. Šis ledkalnis atitrūko nuo Antarktidos le...
-
Debesnų draustinis Varnių regioniniame parke bus geriau pritaikytas lankytojams
Žemaitijos Varnių regioniniame parke esantį Debesnų draustinį iki 2027 metų rudens ketinama dar labiau pritaikyti lankymui. ...
-
Paukščių giesmės sausį: žiemoja ar grįžo?
Lietuvoje turėtų būti gilus viduržiemis, bet gamta nesnaudžia, o gal ir nebuvo rimtai įmigusi. Žmonės pastebi triukšmingus varnėnų būrius. ...
-
Šalčiui apėmus didelę JAV dalį, sniegas nustebino Naująjį Orleaną
Oro masės iš Arkties antradienį nulėmė šalčius daugiau kaip pusėje JAV teritorijos, įskaitant prie Meksikos įlankos esantį Naująjį Orleaną, kur užfiksuotas didžiausias per kelis dešimtmečius snygis. ...
-
Trumpai ir aiškiai: kur kreiptis mieste pastebėjus gyvūno gaišeną?5
Ne vienas esame pastebėję negyvą gyvūną gatvėje, parke ar kur kitur mieste. Tokiais atvejais norėtųsi imtis veiksmų, bet dauguma sutrinka, ką tiksliai reikėtų daryti, kur kreiptis? ...
-
Sausį – gamtos išdaigos: ši žiema tikrai stebina
Sausiui dar nepasibaigus lietuviai socialiniuose tinkluose dalijasi gamtos išdaigų vaizdais. ...
-
Obelynėje skaitmeninami želdiniai
Nuo 2024 m. prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos obelų sode ir dendrologiniame parke vykdomas projektas „Obelynės parko želdinių inventorizavimas ir skaitmeninimas“ – pirmasis skaitmenizuotas želdynų projektas Lietuvoje. ...
-
Ministerija – už švelnesnę miškų kirtimų pasienyje tvarką nei siūlo Seimo nariai
Grupei Seimo narių siūlant nuo 2026 metų apriboti plynuosius miškų kirtimus pasienyje ir pakelėse tam tikru atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos, Aplinkos ministerija (AM) siūlo Vyriausybei švelnesnį variantą. ...
-
Pražydo sausio viduryje
Pajūryje galima išvysti augalų, kurie žydi net ir sausio viduryje – darželiuose ir gėlynuose saulutės taip ir nebuvo nustojusios žydėti, akį džiugina ir pražydę hamameliai. ...
-
Spalvingas paukštelis neša mirtiną pavojų2
Naujosios Gvinėjos gyventojas, spalvingas paukštelis pitohas (lot. pitohui), tik iš pažiūros gali atrodyti nekaltai gražus sparnuotis. Švilpikinių šeimos paukščių genties atstovas, pasirodo, neša mirtiną pavoj...