Ankstyvų lytinių santykių pasekmė – lytiškai plintančios infekcijos

Lytiškai plintančių infekcijų (LPI) pasekmės dažnos ir gerai įrodytos: infekcijos, nevaisingumas, gimdos kaklelio vėžys, vaisiaus ir naujagimio infekcijos. Plitimo mechanizmai tarp suaugusių ir paauglių yra tie patys: ypač rizikingi nesaugūs lytiniai santykiai su keliais partneriais.

Lytiškai aktyvių jaunuolių žinios LPI klausimais yra menkesnės negu bendraamžių, dar nepradėjusių lytinio gyvenimo. Specifinės lytinio švietimo programos nesumažina paauglių lytinio aktyvumo, bet jie kur kas dažniau naudoja prezervatyvus, taip užtikrindami didesnį lytinės elgsenos saugumą.

Yra didelė praraja tarp jaunuolių suvokimo apie jų neigiamo elgesio žalą sveikatai ir šių žinių taikymo realiame gyvenime.

Švedijoje atlikti tyrimai teigia, kad nors merginos ir turėjo pakankamai žinių apie LPI, tai nepakeitė jų seksualinio elgesio. Todėl šviečiamąją veiklą turėtų papildyti atitinkama sveikatos priežiūra.KMU Akušerijos ginekologijos ir Vaikų klinikų atliktas tyrimas (2002) parodė gana ne mažą sergamumą tarp paauglių merginų. Ištyrus 240 lytinius santykius turinčias Kauno moksleives (15 – 19 metų) nustatyta, jog 18,2 proc. merginų buvo užsikrėtusios Chlamidia trachomatis infekcija. 45,5 proc. užsikrėtusių šia infekcija merginų neturėjo jokių nusiskundimų nuo lytinių santykių pradžios.

Lytiniu būdu plintančių infekcijų rizika mergaitėms žymiai didesnė nei suaugusioms moterims dėl anatominių ir fiziologinių ypatumų.

Pirmiausia skiriasi gimdos kaklelio ir makšties epitelio sandara - mergaitės epitelis yra pažeidžiamesnis, gleivių  sluoksnis plonesnis, makšties rūgštingumas mažesnis, todėl lengviau patenka infekcijos.Kitas 2003 metais atliktas Lietuvos AIDS centro kartu su VU Medicinos fakulteto studentų mokslinės draugijos atstovais atliktas tyrimas parodė panašų jaunų moterų infekuotumą Chlamidia trachomatis.

Tarp AIDS centro organizuotų akcijų “Pasitikrink nemokamai” bei “Apsaugok save ir savo partnerį” dalyvių Chlamidia trachomatis infekcija nustatyta 12,2 procentams, o tarp studenčių šios infekcijos buvo daugiau nei dvigubai – 27,7 proc. (4).

Šie duomenys patvirtina, jog jaunimo seksualinis elgesys nėra pakankamai saugus, todėl lydimas LPI susirgimais. Būtina daugiau lytiškai aktyvų jaunimą šviesti dėl saugesnio lytinio elgesio (ypač skatinti prezervatyvų vartojimą).LPI yra vienos iš labiausiai paplitusių ligų pasaulyje. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje sifiliu užsikrečia apie 12 mln. žmonių, 62 mln. – gonorėja ir 89 mln. - chlamidijomis.

Nuo 1990 m. daugelyje pasaulio šalių LPI sergama rečiau, išskyrus Rytų Europos šalis. Baltijos buvusiose sovietinėse respublikose nuo 1989m. pradėjo gausėti apsikrėtusių sifiliu.

2002 m. pasaulyje su ŽIV/AIDS gyveno 42 mln. žmonių, iš jų 19,2 mln. yra moterys ir 3,2 mln. vaikų iki 15 m. amžiaus. Paskaičiuota, jog kasdien pasaulyje ŽIV užsikrečia apie 16 tūkst. žmonių. Rytų Europoje kasdien ŽIV užsikrečia apie 700 žmonių. 2002 m. apie 3,2 mln. ŽIV infekuotų asmenų pasaulyje sudarė vaikai iki 15m. amžiaus.

2001 m. Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Higienos katedroje atliktas tyrimas “ŽIV epidemiologiniai dėsningumai ir rizikos veiksnių paplitimas moksleivių grupėje”. Jo metu anonimiškai apklausti Vilniaus m. 9-12 kl. moksleiviai, kurių amžiaus vidurkis 16,2 metai.

Šio tyrimo metu domėtasi jaunimo žiniomis, nuostatomis ir elgesiu susijusiu su ŽIV/AIDS, LPI bei kitais aspektais. Tyrimo rezultatai parodė, kad 98,7 proc. moksleivių yra girdėję apie ŽIV/AIDS.

Pusė (50,8 proc.) apklaustųjų mano, jos turint vieną ištikimą partnerį galima apsisaugoti nuo ŽIV. Manančių, kad prezervatyvas apsaugo nuo ŽIV ir LPI yra 72,4 proc., manančių priešingai – 10,1 proc., o 17,5 proc. prisipažįsta, kad nežino.

Lyginant pagal klases išryškėja, aukštėjant klasei, daugėja moksleivių žinančių teisingus atsakymus.2003 pavasarį AIDS centro užsakymu Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Baltijos tyrimai” atliktas tyrimas parodė, jog daugiau nei du trečdaliai (77 proc.) jaunimo žino, jog taisyklingai naudojant prezervatyvą galima apsisaugoti nuo ŽIV.

Panašus procentas yra informuoti, jog susilaikant nuo lytinių santykių visai galima išvengti ŽIV. Apibendrinant šių tyrimų duomenis, galima teigti, kad mažiausiai žinių apie LPI, jų prevenciją turi mokyklinio amžiaus asmenys, o pirmųjų lytinių santykių debiutas fiksuojamas dar mokykloje besimokantiems paaugliams.

Žinodami esamą situaciją, tiek medikai, tiek pedagogai privalo suteikti kvalifikuotą informaciją apie šiuolaikines kontracepcijos priemones, tačiau lytiškumo ugdymas netapo prioritetu bendrojo lavinimo mokyklose, nes šis poreikis nepadarytas bendravalstybiniu.

Su ŽIV plitimu susieta informacija netapo jaunų žmonių savo elgesio ugdymo motyvu. Nėra atsvaros prieš lytinį palaidumą liaupsinantį visuomenės informavimą žiniasklaidoje. Pasigendama deramo visuomenės švietimo ir priemonių paauglių LPI prevencijai.

Taikoma LPI prevencija neatitinka kintančios socialinės - ekonominės situacijos poreikių. Jaunimo seksualinis švietimas ir LPI prevencija yra aiškiai nepakankami. ŽIV prevencijos formos bei priemonės ne visada pasiekia lytiškai aktyvius žmones, kuriems dažniausiai ir gresia infekcijos pavojus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

negi

negi portretas
tos geltonos čiūčialos jau prezervatyvą naguose laiko......

premjeras

premjeras portretas
vyriausybei labai rupi lietuvos ateitis-jaunimas...dar gerai, kad negimdo 14 metu masiskai...nors pakankamai dabar pigus isvalymai ir abortai,net ir nelegalus...

nulis

nulis portretas
dar senesnių tyrimų rezultatų negalėjot aptarinėti?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių