Vienas iš penkių vaikų reguliariai vaikšto per miegus ir net 40 procentų jų yra tai darę bent vieną kartą, rašo bbc.com.

Iš suaugusių asmenų 1–2,5 proc. taip pat vaikšto per miegus.

Kai kurie iš žmonių, kurie vaikšto miegodami, sapnuoja, kad jie sprunka nuo kažko gąsdinančio, kiti ramiai ir nuodugniai kažko ieško stalčiuose ir spintelėse.

Teigiama, kad vaikščiojančių miegalių žadinti negalima, nes tai jiems gali pakenkti. Tačiau, kaip teigia psichologijos dėstytoja Claudia Hammond, tai nėra visiškai tiesa, nors pažadintas asmuo tokiais atvejais visada jaučiais labai nejaukiai.

Miegodami mes patiriame skirtingus miego ciklus. Daugiausiai žmogus sapnuoja budriojo miego metu (REM fazė). Tuo metu žmogaus organizmas būna nejudrus, kad nesielgtų taip, kaip elgiasi sapne.

Tačiau perėjus į gilesnę miego fazę, žmogus gali pradėjo vaikščioti miegodamas. Anot C. Hammond, tai skamba keistai, bet yra tiesa. Kai žmogus pradeda vaikščioti per miegus, jo smegenys būna pakankamai aktyvios, kad žmogus galėtų judėti, bet per mažai budrios, kad asmuo prabustų iš miego.

Neseniai Italijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad tuo metu, kai asmuo vaikšto per miegus, kai kurios smegenų dalys būna prabudusios, o kitos miega. Manoma, kad vaikščiojimą sapnuojant sukelia būtent neatitikimas tarp šių dviejų smegenų zonų.

Tie žmonės, kurie vaikšto miegodami, po kambarius gali judėti net neįsijungę šviesos – jie tai daro iš atminties. Tačiau tokiems asmenims kyla labai didelė grėsmė susižeisti. Kai kurie iš jų sapnuodami net išeina iš namų, atsiduria gatvėje ar nepažįstamose vietose.

Profesorius Matthew Walkeris pasakoja, kad vienas jo pacientas per miegus išėjo iš namo, įsėdo į savo mašiną ir pradėjo važiuoti. Kita gydytojo pacientė – 15 metų mergina – 2005 metais per miegus užlipo ant keliamojo krano ir jo viršuje užmigo.

Tačiau tokie atvejai yra retenybė, teigia C. Hammond. Anot jos, dažniausiai vaikščiojimas per miegus nesukelia tokių rimtų problemų, o paaugę vaikai išvis atsikrato šio sutrikimo.

Profesorė pataria, kad jei kas nors iš artimųjų vaikšto miegodamas, geriau jo nežadinti ir taip nesukelti jam streso. C. Hammond tvirtina, kad reikėtų miegantį asmenį ramiai palydėti į lovą, kur jis vėl užmigs, o ryte apie savo naktinius pasivaikščiojimus gali išvis nieko neprisiminti.