- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, jog vasarą itin svarbu tinkamai prižiūrėti vaikų žaidimų smėlio dėžes, o nenaudojamas dėžes – uždengti. To nepadarius vaikams kyla grėsmė užsikrėsti toksokaroze, kurią platina smėlio dėžėse besituštinantys šunys ir katės.
Toksokarozė yra zoonozė, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvalioji šunų kirmėlė) ir rečiau Toxocara cati arba Toxocara mystax (apvalioji kačių kirmėlė) lervos. Šiam susirgimui būdinga sunki, ilgai trunkanti ir nuolat pasikarojanti eiga, pasireiškianti įvairiais klinikiniais simptomais, kuriuos nulemia įvairiuose organuose ir audiniuose migruojančios lervos.
Susirgimai toksokaroze Lietuvoje oficialiai pradėti registruoti 1992 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumo toksokaroze rodiklis per dešimt metų (2001-2010 m.) sumažėjo nuo 0,44 atvejų/10 tūkst. gyventojų iki 0,37/10 tūkst. gyventojų (2010 m.). Mažiausias sergamumo rodiklis buvo 2006 m. (0,16 atv./10 tūkst. gyv.).
Nors toksokarozės atvejų per pastaruosius metus nežymiai sumažėjo, ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja Aušra Bartulienė ragina neprarasti budrumo. Toksokarozės atvejai registruojami beveik visoje Lietuvos teritorijoje. 2010 m. toksokaroze Lietuvoje sirgo 120 žmonių. 1996–2010 m. duomenimis daugiausia susirgimų buvo užregistruota Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Kėdainių, Alytaus administracinėse teritorijose. Per 15 metų susirgimų toksokaroze neužregistruota Lazdijų, Kretingos rajonuose.
Sergamumo toksokaroze rodiklis yra didesnis mieste, nei kaime. Toksokarozės platintojai yra sergantys šunys ir katės, teršiantys savo išmatomis aplinką.
Žmogus toksokaroze užsikrečia subrendusiems toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinamąjį traktą: nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgant neplautas uogas, vaisius bei daržoves. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės. Užsikrėsti galima ir per užterštą toksokarų kiaušinėliais atvirų telkinių vandenį.
Dažniausiai toksokaroze užsikrečia ir serga 4–9 metų vaikai. Vaikai priklauso rizikos grupei, nes neturi reikiamų higieninių įgūdžių, dažnai pasižymi pikacizmu (potraukis valgyti ar dėti į burną neįprastus daiktus), silpna nesusiformavusi imuninė sistema, užteršta aplinka, kurioje vaikai žaidžia, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais.
"Užsikrėtimas vyksta visus metus, tačiau didžiausias vasaros bei rudens mėnesiais, kai susikaupia dideli kiekiai subrendusių toksokarų kiaušinėlių, o žmogus dažniau dirba ar poilsiauja lauke", - aiškino epidemiologė A.Bartulienė.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys žmonių susirgimo toksokaroze paplitimą, yra didelis skaičius šunų (kačių), užsikrėtusių toksokaroze, netinkamas šunų (kačių) laikymas bei priežiūra, nereguliari gyvūnų dehelmintizacija, nuolatinis aplinkos teršimas toksokarų kiaušinėliais, bei jų didelis atsparumas aplinkoje.
Ką daryti, norint išvengti šio susirgimo?
• Laikytis higienos: atidžiai tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku, kačiuku.
• Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens. Žali valgomi vaisiai, daržovės, uogos turi būti labai atidžiai nuplauti švariu vandeniu ar nuplikyti.
• Tinkamas elgesys su šunimis ir katėmis:
- reguliariai gydyti šunis ir kates nuo kirminų;
- neleisti šunims laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės, nes ant šuns snukučio, liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių, kurie gali patekti į žmogaus virškinimo traktą ir sukelti susirgimą;
- šunis vedžioti jiems skirtose aikštelėse;
- neleisti savo augintiniams teršti aplinkos, surinkti jų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius ar nukenksminti kitu saugiu būdu, sudeginant, užkasant;
- nežaisti su svetimomis katėmis, šunimis, ypač valkataujančiais gyvūnais;
- rūpintis savo augintinių švara.
• Vaikų smėlio dėžės yra patraukli vieta katėms, šunims tuštintis, todėl patartina nenaudojamas smėlio dėžes uždengti. Svarbu smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Neleisti vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas. Smėlio dėžes reikėtų įrengti saulėtose vietose.
• Vasarą, iškylaujant lauke, nukritusio ant žemės maisto nevalgyti, jeigu jo negalima nuplauti. Maistą geriausia laikyti sandariuose induose, apsaugančiuose nuo dulkių, musių, tarakonų bei kitų vabzdžių, kurie gali pernešti parazitų kiaušinėlius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvaizdžio konsultantė: ne viskas, kas madinga, tinka jums2
Atšalus orams – amžina bėda: desperatiškai lendame į spintą, drabužiai virste virsta per duris, o apsirengti nėra ką. Pažįstamas jausmas? Ką daryti, klausiame kaunietės Giedrės Šimelienės. „Kviesti į pagalbą įva...
-
Kavos aparatų įvairovė
Kavos aparatų įvairovė šiuo metu yra stulbinanti. Nuo itin modernių ir futuristinių, leidžiančių bet kokio skonio ir stiprumo kavą pasigaminti vos vienu prisilietimu iki elegantiškų, romantišką praeitį primenančių kavos apara...
-
„Lietuvos balse“ – dvikovų etapas: netikėti įvaizdžiai3
Šį sekmadienį „Lietuvos balso“ projekte prasidės kovingasis dvikovų etapas. Projekto studijoje atsiras ir penktoji kultinė kėdė – ją užims iki šiol savo komandą atskirame kambaryje paslapčiomis rinkęs Free Finga. ...
-
Jaunoji dizainerių karta ir jos siūlomos patirtys
Pastaraisiais metais dešimtmečiais dizaino sąvoka labai išsiplėtė ir apima jau ne tik madą, plakatus ar mus supančius produktus. Jaunosios kartos dizaino kūrėjai dar studijų metais leidžiasi į įvairius temų, ne tik medžiagų ir form...
-
Mados dizainerė: tvarumas išliks, nes tiesiog neturėsime kito pasirinkimo6
Nors gyvena ir dirba sostinėje, mados dizainerė Justina Semčenkaitė gatvės madą stebi visur, kur tik nuvyksta. Kadangi dažnai lankosi Kaune ir Klaipėdoje, pastebėjo, kad šių miestų statistinis mados vartotojas labai skiriasi. ...
-
Makramė pynėja: kiekviename mazgelyje – geros emocijos3
Su Agniete Vaitulioniene sutariame kalbėtis, kol dukrelė miega pietų. Nuo jos, sako, viskas ir prasidėjo. „Gimus Amelijai, norėjosi širdžiai mielos veiklos. Viena pažįstama parodė makramė technika pintus kalėdinius žaisliukus. Užsiman...
-
Miegančiosios gražuolės sindromas: ką pagalvė žino apie tavo odą
Ar kada pagalvojote, kad ištikimiausia nakties draugė pagalvė – gali būti ne tik draugė, bet ir didžiausia odos priešė. O gal geriausia sąjungininkė? Kol ramiai miegame, mūsų oda išgyvena tikrą nuotykį, apie kurį dažnai...
-
Sapnų baidyklių kūrėja: magija slepiasi mažuose dalykuose1
Vėjyje besiplaikstančios močiučių servetėlės, pavirtusios ramaus miego sergėtojomis, levandų kvapo maišeliai norintiems giliai panirti į sapnų karalystę, sojų vaško žvakės – magiški nakties žibintai… Atrodo, vi...
-
Parfumerė J. Cinaitienė: kvapas mus paveikia žaibišku greičiu3
„Uoslė yra be galo svarbi, tačiau ją dažniausiai įvertiname tik netekę“, – šypsosi parfumerė Jolanta Cinaitienė. Natūralių kvepalų kūrėja atskleidžia, kaip mus veikia skirtingi kvapai ir kodėl tas pats aromatas vienam ga...
-
Antro šanso metamorfozės: siūlų likučiai tampa mielais žaislais1
Feisbuko paskyros „SiulasVirbalaiVaselis“ kūrėja Vilija Krasauskienė dienomis dirba rimtą darbą aplinkosaugos srityje, vakarais atsipalaiduoja megzdama žaislus iš siūlų likučių – tokių, anot jos, kur nei vienai kojinei, nei ...