Kaip mėnesinių ciklas lemia moters emocijas ir sprendimus?

JAV neuropsichiatrė Louann Brizendine, daug metų tyrinėjanti moterų smegenis, pateikia šokiruojančių faktų, apie tai, kaip moterų galvoje gimsta sprendimai, kas lemia gerą arba blogą jų savijautą bei santykius su aplinkiniais. Mokslininkės tyrimai įrodė, kad hormonai taip stipriai veikia moters smegenis, kad jie iš esmės kuria moters tikrovę, gali formuoti vertybes ir troškimus. Vyro tikrovė – lyg kalnas, kurį per šimtmečius nepastebimai gludina ledynai, moters tikrovė – nuolat besikeičiančios ir nenuspėjamos oro sąlygos.

Kaip darbšti, inteligentiška moteris trumpam tampa savęs ir kitų nekenčiančia furija

Daugiau kaip 90 proc. vyro ir moters genetinio kodo sutampa, bet šis nedidelis genetinis skirtumas daro įtaką kiekvienai mūsų ląstelei – pradedant malonumą ir skausmą fiksuojančiais nervų kanalais, baigiant neuronais, kurie perduoda mūsų suvokimus, mintis, jausmus ir emocijas. Vyro smegenys yra 9 proc. didesnės nei moterų, net atsižvelgiant į kūno masės skirtumą. 19-to a. mokslininkai tai rodė įrodymu, kad moterų proto potencialas yra menkesnis negu vyrų. Tačiau dabar jau įrodyta, kad moterų ir vyrų smegenų ląstelių skaičius vienodas, tiesiog moterų smegenų ląstelės išsidėsčiusios tankiau ir sukimštos į mažesnę kaukolę, teigia mokslininkė savo knygoje „Moters smegenys“, kuri „Baltų lankų“ leidyklos iniciatyva jau balandį pasirodys Lietuvos knygynuose.

Pirmasis jos atradimas, susijęs su lytinių hormonų lemiama tikrove, įvyko per pacientes su ekstremaliu ikimenstruaciniu smegenų sindromu. Prieš menstruacijas visų moterų smegenys patiria šiokias tokias permainas. Kai jos siekia net 25 proc., padėtis tampa tokia kebli, kad moteris negali nei normaliai dirbti, nei bendrauti. Mat ji arba bematant puola į ašaras, arba pasirengusi nukąsti kam nors galvą. Didžiąją mėnesio dalį šios moterys yra darbščios, inteligentiškos, produktyvios ir optimistiškos, tačiau užtenka nedidelio hormonų pokyčio tam tikromis dienomis, ir jos nuoširdžiai pradeda neapkęsti savęs ir savo gyvenimo. Hormonų pusiausvyrai susitvarkius, jos vėl grįžta į geriausią savo būseną. Suprasdama šios problemos svarbą, 1994 m. neuropsichiatrė įsteigė prie Kalifornijos universiteto San Franciske Moterų nuotaikos ir hormonų kliniką.

„Mūsų tyrimai parodė, kad hormonai taip stipriai veikia moters smegenis, kad jie iš esmės kuria moters tikrovę, gali formuoti moters vertybes ir troškimus, kasdien sakydami tai, kas yra svarbiausia. Vyro tikrovė yra lyg kalnas, kurį per šimtmečius nepastebimai gludina ledynai, o moters tikrovė – tarytum oro sąlygos, kurios nuolat keičiasi ir yra nenuspėjamos“, - savo knygoje teigia L. Brizendine.

Smegenų centruose, atsakinguose už kalbą ir girdėjimą, moterys turi 11 proc. daugiau neuronų nei vyrai. Pagrindinis emocijų generavimo ir atminties formavimo centras – netoli ausies esantis Amono ragas – taip pat yra didesnis moterų. Vadinasi, moterys geriau išreiškia emocijas ir prisimena emocines įvykių detales. Vyrų smegenys turi 2,5 karto didesnę seksualinio potraukio sritį ir didesnius smegenų centrus, atsakingus už veiklą ir agresiją. Seksualinio pobūdžio mintys vyro galvoje šmėsteli daug kartų per parą, o moteriai – vidutiniškai tik kartą.

Per vieną tyrimą buvo skenuojamos vyrų ir moterų smegenys neutralaus pokalbio metu. Vyrų smegenų seksualinių asociacijų sritys išsyk įsižiebė, o moterų jos nė kiek nesuaktyvėjo. Vyrai taip pat turi galingesnius informacijos apdorojimo procesorius primityviausios smegenų dalies centre, kuris reaguoja į baimę ir skatina agresiją. Kaip tik todėl kai kuriems vyrams nuo taikaus pokalbio pereiti prie muštynių tereikia keleto sekundžių, o moterys stengiasi visaip numaldyti konfliktą. Tačiau psichologinis konflikto sukeltas stresas giliau įsirašo moterų smegenyse.

„Beje, mūsų stresinės reakcijos buvo pritaikytos reaguoti į fizinį pavojų ir gyvybei pavojingas situacijas. Dabar stresines reakcijas įveikiame buityje, prižiūrėdamos vaikus, darbo reikaluose ir susidūrusios su finansine įtampa – keletą nepamokėtų sąskaitų moteris gali suvokti kaip gyvybei pavojingą situaciją. Tokia reakcija verčia moterų smegenis veikti taip, tarytum šeimai grėstų neišvengiama katastrofa. Vyrų smegenims nebūdingas toks suvokimas, nebent grėsmė akivaizdi ir fizinė“, - įsitikinusi L. Brizendine.

Vyrų ir moterų intelekto lygis yra toks pat, bet moterims neįdomios vyrų veiklos

Vokietijoje buvo atliktas tyrimas, per kurį mokslininkai skenavo vyrų ir moterų smegenis, nurodę dalyviams mintyse sukti abstrakčias trimates figūras. Moterų smegenyse suaktyvėdavo takai, susiję su rega, objektams įsivaizduoti joms reikėdavo daugiau laiko nei vyrams. Tačiau moterys tik šiek tiek ilgiau užtrukdavo gaudamos teisingą atsakymą. Jos užduotis atliko lygiai taip pat gerai kaip vyrai, tik naudojo tam kitas smegenų grandis.

Nustatyta, kad vyrų ir moterų intelekto lygis yra maždaug toks pat, bet moterų smegenų tikrovė dažniausiai klaidingai interpretuojama kaip turinti žemesnį potencialą tam tikrose srityse, tokiose kaip matematika ir tikslieji mokslai. Berniukams ir mergaitėms sulaukus paauglystės jų mokslinės galimybės nesiskiria. Bet vos tik į merginos smegenis plūsteli estrogenas, ji daugiausiai dėmesio pradeda skirti emocijų ir bendravimo sričiai, o berniukus dėl testosterono antplūdžio apima skaičiavimo manija.

„Mano draugė mokslininkė kartą man sakė, kad dauguma talentingiausių jos draugių metė mokslinę veiklą ir pasuko į sritis, kurias jautė esant socialesnes. Tai yra vertybiniais sprendimai, kuriuos faktiškai lemia hormonų poveikis smegenims, skatinantis siekti ryšio ir bendravimo. Moters smegenys pasižymi unikaliais polinkiais – neprilygstamu verbaliniu paslankumu, mokėjimu palaikyti artimus santykius, bemaž ekstrasensorine geba skaityti veido išraiškas ir balso tembro niuansus, mokėjimu numaldyti konfliktą. Šie moters gebėjimai yra įgimti ir daugelis vyrų, nuoširdžiai kalbant, jų neturi“, - teigia knygos autorė.

Pavyzdžiui, mergaitės nuo kūdikystės linkusios tyrinėti aplinkinių veidus ir reaguoti į mimiką. Berniukai domisi aplinkiniais daiktais, o akių kontaktas – paskutinis iš juos dominančių dalykų sąrašo. Tyrimų duomenimis, jau paros laiko naujagimė labiau reaguoja į kito kūdikio riksmą ir į kito žmogaus veidą nei to paties amžiaus berniukas. „Vos metų sulaukusi mergaitė labiau nei berniukas linkusi reaguoti į kitų žmonių sielvartą. Vieną dieną jaučiausi šiek tiek prislėgta. Draugės dukra, kuri buvo 18 mėnesių, pagavo mano balso toną. Ji užsiropštė man ant kelių ir ėmė žaisti su mano auskarais, plaukais, akiniais. Tuomet delniukais suėmė mano veidą, pažvelgė tiesiai į akis – ir išsyk pralinksmėjau. Šita maža mergaitė puikiai suprato, ką daro“, - pasakojo L. Brizendine.

Mokslininkė įsitikinusi, kad dėl moterų smegenų ypatumų, daug moterų tarpusavyje bendraudamos patiria, galima sakyti, biologinį pasitenkinimą, kadangi kalba yra tie klijai, kurie riša moteris tarpusavyje. Vidutiniškai mergaitės per dieną pasako 2-3 kartus žodžių daugiau nei berniukai. Galiausiai berniukai savo žodynu pasiveja mergaites, bet ne kalbėjimo sparta ir bendravimo intensyvumu. Santykių puoselėjimas visomis įmanomomis priemonėmis yra pagrindinis moters smegenų tikslas.

Moters smegenys gyvena estrogeno ritmu

Smegenų veiklos procesus išmananti mokslininkė savo knygoje sudaužo visas romantikų iliuzijas, kad mes priimame savarankiškus sprendimus. Pasak L. Brizendine, moters smegenys gyvena hormono estrogeno ritmu. Akivaizdžiausiai estrogeno kiekį kontroliuoja menstruacinis ciklas. Estrogenas veikia kaip smegenų stimuliatorius – jis sužadina džiugų jaudulį ir pirmas dvi ciklo savaites sustiprina komunikacinius gebėjimus.

Per pirmą ir antrą ciklo savaitę jau minėto Amono rago jungčių skaičius padidėja 25 proc., o tai pastebimai padidina smegenų funkcionalumą. Mąstymas tampa aiškesnis ir spartesnis, o atmintis – geresnė. Mat viena iš jautriausių estrogenui smegenų dalių – Amono ragas – kontroliuoja kalbinius gebėjimus. Tai gali būti viena iš biologinių priežasčių, paaiškinančių didesnį moterų kalbumą aukščiausio estrogeno lygio pakilimo laikotarpiu – antrą ciklo savaitę. „Dažnai juokaudama sakau savo doktorantėms, kad žodžiu laikomus egzaminus jos reikėtų stengti laikyti dvyliktą savo ciklo dieną, nes tai maksimalios verbalinės veiklos diena. Tikriausiai tas pats principas galioja žmonoms, norinčioms laimėti žodinę dvikovą su savo vyru“, - teigia L. Brizendine.

Nuo 14-tos savaitės „aukso amžius“ baigiasi

Tačiau apie 14-tą ciklo dieną, iš kiaušidžių plūsteli progesterono srautas, neutralizuojantis estrogeno veikimą. Paskutines dvi ciklo savaites progesteronas iš pradžių slopina smegenų aktyvumą, o vėliau tolydžio didina irzlumą, mažina koncentraciją ir truputį lėtina mąstymo spartą. Tai gali būti viena iš pagrindinių didesnio jautrumo stresui priežasčių antroje menstruacinio ciklo pusėje.

„Per paskutines kelias menstruacinio ciklo dienas, kai progesterono antplūdis nuslūgsta, jo raminantis poveikis bemat dingsta ir smegenys išsyk tampa dirglios. Daugelis moterų tvirtina, kad dienomis prieš pat menstruacijas jos daug lengviau pravirksta, jaučiasi bejėgės, kamuojamos įtampos, agresyvios, pesimistiškai ir nedraugiškai nusiteikusios, slegiamos nevilties ir depresijos. Net kvaili ir sentimentalūs dalykai šiuo trumpu periodu gali sukelti ašaras. Tiesa, subrendusios moterys išmoksta susidoroti su šiuo poveikiu. Dauguma jų žino, kad trečią ar ketvirtą savaitę kylantiems pykčio impulsams galioja dviejų dienų taisyklė. Jos įpranta palaukti 2 dienas ir pažiūrėti – pyktis išliko ar pranyko“, - pasakoja neuropsichiatrė.

Taigi estrogeno ir progesterono lygio nuosmukis smegenyse, ištinkantis ketvirtą ciklo savaitę, kai kurioms moterims kelia didelių problemų. Hormonai dingsta staigiai ir smegenys ima desperatiškai ilgėtis jų raminančio poveikio. Jų negaudamos, smegenys tampa tokios irzlios, kad jų patiriamas diskomfortas, galima sakyti, prilygsta priepuoliui. Būtent todėl, likus kelioms dienoms iki kraujavimo pradžios, gali labai sustiprėti įtampa ir paaštrėti emocinės reakcijos.

„Nors 80 proc. moterų šie kasmėnesiniai hormonų pokyčiai veikia švelniai, vis dėlto apie 10 proc. jų tvirtina, kad prieš menstruacijas tampa irzlios ir emociškai lengvai pažeidžiamos. Moterys, kurių kiaušidės gamina daugiau estrogeno ir progesterono, yra atspariausios stresui, nes jų smegenyse yra daugiau serotonino (cheminės medžiagos, leidžiančios patirti atsipalaidavimą). Mažiau šios medžiagos turinčioms moterims dienos prieš menstruacijas gali tapti tikru pragaru. Hormonų ir serotonino lygio svyravimai išderina sprendimų priėmimo centrą smegenyse, o iš pirmykščių smegenų sričių gali prasiveržti aštrios ir nevaldomos emocijos“, - įspėja knygos autorė.


Šiame straipsnyje: moterismėnesinėsmenstruacijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių