- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojų trukmė ilgėja, tačiau vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išlieka trumpiausia Europos Sąjungoje. O pagrindinės mirties išlieka tos pačios: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.
Mirtingumas pagal amžiaus grupes
2008 m., kaip ir kasmet, daugiausia mirė 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Šio amžiaus vyrų mirtingumo rodiklis 1,5 karto viršijo moterų.
Tačiau didelę dalį (beveik trečdalį) mirčių sudarė asmenų iki 65 metų amžiaus mirtys. 2000-2007 m. didėjo tokio amžiaus ir vyrų, ir moterų mirtingumas. 2008 m. šios amžiaus grupės vyrų mirtingumo rodiklis 2,6 karto viršijo moterų. Vyrų iki 65 metų amžiaus mirtingumas buvo didžiausias ES.
Kūdikių mirtingumas mažėjo. 2008 m. mirė 172 kūdikiai, 1000 gimusiųjų teko 5 mirę kūdikiai. Per pastaruosius aštuonerius metus kūdikių mirtingumo rodiklis sumažėjo 1,7 karto, tačiau išliko kiek didesnis nei daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių (ES vidurkis - 4,6).
Mirties priežastys
Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, daugiausia žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir dėl išorinių mirties priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir kt.). 2008 m. dėl šių trijų pagrindinių mirties priežasčių mirė 83,7 procento mirusiųjų.
2008 m. daugiau nei pusė visų mirusių žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (23,6 tūkst., arba 53,9 proc.). Mirtingumas nuo šių ligų ilgą laiką didėjo ir tik 2008 m., sumažėjus bendram mirtingumui, nežymiai sumažėjo. 2008 m. vyrų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 1,8 karto viršijo moterų. Palyginti su kitomis ES šalimis, ir vyrų, ir moterų standartizuoti mirtingumo rodikliai gerokai didesni: vyrų - treti, moterų - ketvirti pagal dydį.
Nuo kraujotakos sistemos ligų daugiausia miršta 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. 2008 m. nuo šių ligų mirė 19,7 tūkst., arba 83,4 proc. šio amžiaus mirusiųjų. Tačiau didėja ir 40-64 metų amžiaus žmonių mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų - 2008 m. nuo šių ligų mirė 3,7 tūkst. asmenų, arba beveik kas trečias šio amžiaus mirusysis (2000 m. - 3,4 tūkst.).
Nuo piktybinių navikų miršta vis daugiau žmonių. 2008 m. nuo jų mirė 8,3 tūkst. žmonių, t. y. beveik penktadalis mirusiųjų (2000 m. - 7,7 tūkst.). Daugiausia vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių (1156), prostatos (528) ir skrandžio (434) piktybinių navikų. Standartizuotas mirtingumas nuo prostatos piktybinių navikų per pastaruosius aštuonerius metus padidėjo 1,2 karto ir buvo didžiausias ES.
Daugiausia moterų mirė nuo krūties (602), skrandžio (337), kiaušidžių (276) ir gimdos kaklelio (228) piktybinių navikų. Praėjusiais metais, palyginti su 2007 m., mirtingumas nuo šių piktybinių navikų padidėjo nežymiai, tačiau standartizuoti mirtingumo rodikliai buvo vieni iš didžiausių ES.
Mirtingumas dėl alkoholio vartojimo mažėja. Mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo skaičius, 2000-2007 m. išaugęs beveik dukart (ypač dėl alkoholinės kepenų ligos ir atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu), praėjusiais metais sumažėjo. 2008 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 1,5 tūkst. žmonių, arba 266 mažiau nei 2007 m.
Per aštuonis šių metų mėnesius dėl išorinių mirties priežasčių mirė apie 160 žmonių mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
2008 m. dėl išorinių mirties priežasčių mirė 4,8 tūkst. žmonių (beveik 11 proc. visų mirusiųjų): iš jų 1111 asmenų nusižudė, 600 žuvo transporto įvykių metu, 504 mirė dėl nukritimų, 462 - apsinuodiję alkoholiu, 341 sušalo, 322 paskendo, 248 buvo nužudyti. Dėl šių priežasčių mirė beveik trečdalis vyrų ir penktadalis moterų iki 65 metų amžiaus.
Palyginti su 2007 m., 277 mažiau žmonių žuvo transporto įvykių metu, 101 mažiau sušalo, 59 - paskendo, 21 - mirė apsinuodijusių alkoholiu, tačiau šiek kiek padaugėjo savižudybių (86) ir nužudymų (6).
Nors standartizuotas mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje sumažėjo 1,2 karto, tačiau išliko gerokai didesnis negu kitose ES valstybėse narėse. Vyrų mirtingumas dėl šių priežasčių buvo net 4,4 karto didesnis negu moterų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Lietuvos balso“ mokytojų stilius: talentingiausi dizaineriai ir drabužiai su istorija2
Šį sekmadienio vakarą LNK eteryje tęsis „Lietuvos balso“ aklųjų perklausų etapas. Penkių mokytojų komandose vietų liko vos kelios, tačiau stiprių balsų, kurie galėtų jas užimti, – dar ne viena dešimtis. ...
-
Tiesa – toli gražu ne visa – apie „Shein“2
Paprasta, greita ir, atrodo, labai skanu. Tai visai ne apie naujausią greitojo maisto užkandinę ar kokią nors supermaisto tendenciją, išpopuliarėjusią per socialinius tinklus. Tačiau apie tai, kas irgi daugelį mūsų (ypač Z kartą) taip pat l...
-
Kaip tinkamai rūpintis antakiais šaltuoju sezonu?
Kai lauke atvėsta, o šildymo sezonas verčia odą ir plaukus sausėti, būtina rūpintis ne tik oda, bet ir antakiais. Antakiai – veido dalis, kuri diskusijose apie grožį ar mados tendencijas dažnai lieka nuošalyje, tačiau gali i&scaro...
-
Brandžiai veido odai – išskirtinis dėmesys2
Veido odos senėjimo procesas yra neišvengiamas, dėl to daugeliui moterų kyla abejonių, ar vyresniame amžiuje dar verta naudoti veido odos priežiūros priemones. Vaistininkė Gabija Kruopytė patikina, kad rūpintis savo odos sveikata niekada ne v...
-
Iš išaugtų vaikiškų drabužių – prisiminimų šiltukai
Tvarumo idėjos vis labiau įsitvirtina kasdienybėje, ieškome būdų, kaip prailginti daiktų naudojimo laiką ar suteikti jiems naują gyvenimą. Dviejų sūnų mama Greta Stankevičiūtė rado būdą panaudoti išaugtus vaikų drabužėlius ir ...
-
Auskarų vėrimo meistrė G. Balevičė – apie grožį, kantrybę, profesionalumą ir truputėlį skausmo10
Nėra nieko gražiau ir labiau įkvepiančio už žmogų, degantį tuo, ką daro. Dėl šios priežasties labai norėjau pakalbinti auskarų vėrimo meistrę Gintarę Balevičę, kurios gyvenimas pilnas auskarų vėrimo ir kitų gana aštrių poj...
-
Tvari mada: dėvėta nereiškia skurdu5
Tvari mada, apsilankymai dėvėtų drabužių parduotuvėse, nuolaidų ir akcijų vaikymasis šiais laikais ne gėdinga, o madinga. Tačiau vaiko teisių gynėjai pastebi, kad mokyklose vaikai, kurie vilki ne naujus, o dėvėtus drabužius ar neturi nauj...
-
Mainų platformos įkūrėja: gyventi tvariau – naudinga ir finansiškai3
Atsakingumas, tvarumas, bendruomeniškumas, iniciatyvymas, dosnumas – tai reikšminiai žodžiai, kurie labai tiktų kaunietei Karolinai Barišauskienei – Europos klimato pakto ambasadorei ir nemokamos moterų drabužių mainytuvi...
-
Laukia itin margas ir turtingas rudens–žiemos sezonas
Nors ruduo netrukus skatins iš spintų traukti šiltesnius drabužius, šie deriniai neturėtų būti monotoniški. Stilistės Robertos Čyžiūtės teigimu, mados pasaulyje šį rudenį ir žiemą dominuos skirtingų tekstūrų ...
-
Kaip apsaugoti plaukus nuo žalingo aplinkos poveikio?2
Plaukai yra tarsi drobė, ant kurios žmogus gali piešti savo gyvenimo momentus. Ar tai būtų atsitiktinis garbanų sušukavimas, ar griežtas, rafinuotas stilius – kiekviena diena suteikia galimybę keisti ir formuoti savo išvaizd...