- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skelbiama, jog mokslininkams pavyko sukurti ir sėkmingai išbandyti naują dirbtinio lęšio tipą, kuris suteikia puikų regėjimą pacientams, iš karto po to, kai yra implantuojamas į akį.
Priminsime, jog viena svarbiausių akies dalių yra jos lęšiukas. Tai skaidrus, minkštos konsistencijos kūnas, praleidžiantis šviesos spindulius į akį, juos suglaudžiantis ir nukreipiantis į regos nervus, rašo technologijos.lt.
Savo forma primena išgaubtą lęšį. Kai lęšiukas skaidrus, jis funkcionuoja gerai, o jo padėtis akyse normali. Kai lęšiukas pradeda drumstis, išsivysto katarakta.
Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų – pastarieji kartais ima jungtis į gniužulėlius. Taip mažėja lęšiuko skaidrumas ir tuo pačiu pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau laikui bėgant, ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko ploto, kol galiausiai negydoma išsiplečia tiek, jog žmogus apanka. Katarakta vystosi lėtai - regėjimo aštrumas palaipsniui sumažėja, vaizdas tampa išplaukęs.
Katarakta gydoma įvairiais būdais, tačiau kol kas nėra 100 % efektyvių metodų. Įvairiais medikamentais stengiamasi sustabdyti arba bent sulėtinti ligos eigą. Įsisenėjusią kataraktą rekomenduojama operuoti – operacijos metu pašalinamas susidrumstęs lęšiukas ir į jo vietą gali būti talpinamas sintetinis lęšis. Tiesa, kartais po natūralaus lęšiuko pašalinimo sintetinis lęšis neimplantuojamas, o dėl to labai suprastėjęs vaizdo fokusavimas koreguojamas akiniais. Žinoma, sintetinio lęšio implantavimas pagerina regėjimą, tačiau iki šiol naudoti lęšių nebuvo galimybių pritaikyti prie skirtingų žmonių poreikių (vieni linkę į trumparegystę, kiti į toliaregystę ir t.t.), todėl net ir su dirbtiniu lęšiu tekdavo naudoti akinius.
Akies struktūra
©Wikipedia
Tad naujasis mokslininkų sukurtas lęšis teikia vilties, jog katarakta sergančių žmonių regėjimas dar labiau pagerės. Kuriant naujos karto lęšius moksliniams tyrimams vadovavo garsus D. Britanijos medicinos srities mokslininkas Bobby Qureshi.
B. Qureshi aiškina išradimo svarbą: „kataraktos operacija yra viena dažniausiai pasaulyje atliekamų operacijų. Kiekvienais metais D. Britanijoje padaroma apie 300,000 tokių operacijų“.
„Iki šiol naudojami lęšiai padėjo pagerinti regą, tačiau pacientai vis tiek turėjo naudotis akiniais. Naujieji implantai leis gerai matyti ir iš toli, ir iš arti. Pagrindinis lęšio, savaime prisitaikančio prie šviesos, išskirtinumas yra tas, kad po jo implantacijos, mes galime koreguoti jo savybes naudodamiesi kompiuteriu ir lazeriu“.
„Faktiškai galima pažadėti, kad po operacijos, žmonės sergantys katarakta, turės puikų regėjimą, kas anksčiau buvo beveik neįmanoma“, - sako B. Qureshi. „Įdomu, kad su šia operacija žmonės galės įgyti beveik tobulą regėjimą, kuris kai kuriais atvejais galėtų būti netgi geresnis nei santykis 20/20 (normalaus regėjimo įverčio sistema)“.
Mokslininkas pasakoja, jog kiekviena akis turi mikroskopinių trūkumų, kurie įtakoja regėjimą ir jo kokybę. Su šiais lęšiais mes galime šiuos defektus koreguoti ir suteikti žmonėms savotišką „aukštos raiškos regėjimą.
Bandant naująjį lęšį praktikoje, iki dabar buvo operuota apie 1 tūkst. pacientų. Operacija trunka nuo dešimties iki penkiolikos minučių. Sergantiesiems katarakta, daromas 2 mm įpjovimas, per kurį naudojant aukšto dažnio ultragarsą yra suskaldomas sudrumstas lęšiukas. Tada į įpjovimo vietą įstatomas naujais lęšis. „Tai neįtikėtina operacija. Vienas didžiausių pasiekimų gydant kataraktą per paskutinius dešimtmečius“, - džiaugėsi mokslininkas.
Operacijos metu daromas 2 mm pjūvis (1), pro kurį suskaidomas lęšiukas ir vėliau įterpiamas sintetinis lęšis (2)
B. Qureshi tvirtina, jog: „jau po kelių valandų pacientai gali pajusti žymų pagerėjimą. Po kelių dienų regėjimas pasiekia 90 procentų“. Sekantis operacijos žingsnis yra lęšio pritaikymas individualiems poreikiams - tai atliekama praėjus dešimčiai dienų po implanto įstatymo. Speciali kompiuterizuota sistema spinduliuoja lazerio spindulius, kurie padeda pakeisti lęšio formą.
B. Qureshi tikina, kad naujoji operacija nėra rizikingesnė už tas, kurios buvo daromos iki šiol. Ma, o jos kaina siekia 3,000 svarų.
B. Qureshi sako, kad naujoji operacija padės žmonėms ir nuo senatvinės toliaregystės, kuri prasideda apie 40-uosius gyvenimo metus. „Kiekvienas žmogus, kuriam virš 40 metų galės nenešioti akinių ir džiaugtis puikia rega“, - sako mokslininkas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jaunoji dizainerių karta ir jos siūlomos patirtys
Pastaraisiais metais dešimtmečiais dizaino sąvoka labai išsiplėtė ir apima jau ne tik madą, plakatus ar mus supančius produktus. Jaunosios kartos dizaino kūrėjai dar studijų metais leidžiasi į įvairius temų, ne tik medžiagų ir form...
-
Mados dizainerė: tvarumas išliks, nes tiesiog neturėsime kito pasirinkimo3
Nors gyvena ir dirba sostinėje, mados dizainerė Justina Semčenkaitė gatvės madą stebi visur, kur tik nuvyksta. Kadangi dažnai lankosi Kaune ir Klaipėdoje, pastebėjo, kad šių miestų statistinis mados vartotojas labai skiriasi. ...
-
Makramė pynėja: kiekviename mazgelyje – geros emocijos
Su Agniete Vaitulioniene sutariame kalbėtis, kol dukrelė miega pietų. Nuo jos, sako, viskas ir prasidėjo. „Gimus Amelijai, norėjosi širdžiai mielos veiklos. Viena pažįstama parodė makramė technika pintus kalėdinius žaisliukus. Užsiman...
-
Miegančiosios gražuolės sindromas: ką pagalvė žino apie tavo odą
Ar kada pagalvojote, kad ištikimiausia nakties draugė pagalvė – gali būti ne tik draugė, bet ir didžiausia odos priešė. O gal geriausia sąjungininkė? Kol ramiai miegame, mūsų oda išgyvena tikrą nuotykį, apie kurį dažnai...
-
Sapnų baidyklių kūrėja: magija slepiasi mažuose dalykuose1
Vėjyje besiplaikstančios močiučių servetėlės, pavirtusios ramaus miego sergėtojomis, levandų kvapo maišeliai norintiems giliai panirti į sapnų karalystę, sojų vaško žvakės – magiški nakties žibintai… Atrodo, vi...
-
Parfumerė J. Cinaitienė: kvapas mus paveikia žaibišku greičiu3
„Uoslė yra be galo svarbi, tačiau ją dažniausiai įvertiname tik netekę“, – šypsosi parfumerė Jolanta Cinaitienė. Natūralių kvepalų kūrėja atskleidžia, kaip mus veikia skirtingi kvapai ir kodėl tas pats aromatas vienam ga...
-
Antro šanso metamorfozės: siūlų likučiai tampa mielais žaislais1
Feisbuko paskyros „SiulasVirbalaiVaselis“ kūrėja Vilija Krasauskienė dienomis dirba rimtą darbą aplinkosaugos srityje, vakarais atsipalaiduoja megzdama žaislus iš siūlų likučių – tokių, anot jos, kur nei vienai kojinei, nei ...
-
Ironiška mada – jaunųjų mados kūrėjų ginklas2
Jaunosios kartos lietuvių mados dizaineriai – Karina Panina, Lukas Svirplys ir Raimedas Latvys – laikomi ironiškos mados kūrėjais. Nors mados ironijos sąvoka nevisiškai nauja, lietuviškoje mados dizaino scenoje ji tapo laba...
-
„Lietuvos balso“ mokytojų stilius: talentingiausi dizaineriai ir drabužiai su istorija10
Šį sekmadienio vakarą LNK eteryje tęsis „Lietuvos balso“ aklųjų perklausų etapas. Penkių mokytojų komandose vietų liko vos kelios, tačiau stiprių balsų, kurie galėtų jas užimti, – dar ne viena dešimtis. ...
-
Tiesa – toli gražu ne visa – apie „Shein“2
Paprasta, greita ir, atrodo, labai skanu. Tai visai ne apie naujausią greitojo maisto užkandinę ar kokią nors supermaisto tendenciją, išpopuliarėjusią per socialinius tinklus. Tačiau apie tai, kas irgi daugelį mūsų (ypač Z kartą) taip pat l...