- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atvėsus orams, nemaža dalis gyventojų atidaro lesyklėlių sezoną. Kuo pavaišinti į jas atskrendančius paukštelius ir kokių klaidų nedaryti?
Lesinti – iki pavasario
Pasak ornitologo, biologo dr. Broniaus Šablevičiaus, paukštelius reikėtų pradėti lesinti paspaudus šaltukui ir pasnigus. Iki tol laukiniai paukščiai kuo puikiausiai susiranda maisto patys. Pradėjus lesinti per anksti, paukšteliai pripranta prie lengvo „grobio“ ir nebesistengia maisto susirasti kitur.
„Jeigu dar nepradėjote lesinti paukštelių, siūlyčiau luktelti iki pirmojo šaltuko. Auksinis ruduo baigėsi visai neseniai, tad maisto paukščiams gamtoje dar tikrai yra. Vis dėlto, žinau, kad dalis žmonių paukščius pradeda lesinti jau rudenį, nes įrengus lesyklėles prieš langus, jiems labai smagu stebėti gyvąjį televizorių. Jei jau pradėjote lesinimo procesą, svarbu to nenustoti daryti iki pat pavasario, kadangi paukščiai labai pripranta prie lesyklos ir joje neradę maisto gali žūti – atkreipė dėmesį biologas. – Pradėti lesinti paukščius niekada nėra vėlu. Tad net jei pavėlavote atidaryti lesyklėlių sezoną, drąsiai galite paukštelius imti lesinti antroje žiemos pusėje. Papildomi maisto resursai jiems padės iškęsti ilgas žiemos naktis ir šaltį. Tik nepamirškite, kad pradėję tai daryti, turėsite lesinimą tęsti iki pavasario.“
Geriausias delikatesas – sėklos
Dr. B. Šablevičiaus teigimu, mūsų lesinami paukščiai yra grūdlesiai ir mėsėdžiai. Tad puiki idėja juos pavaišinti įvairiomis sėklomis, ypač tiks saulėgrąžos. Jos turėtų būti neišgliaudytos, nes paukšteliai mėgsta sėklas išlukštenti patys. Jei turite lesyklą, tikriausiai jau pastebėjote, kad zylėms patinka pasiimti vieną sėklelę, ją nusinešti į medį ir ten išlukštenti bei sulesti branduolį. Grūdlesiams paukščiams labai patiks ir kruopos, ypač soros.
Mėsėdžiai paukščiai, pavyzdžiui, zylės gamtoje renka vabzdžius. Pastarųjų nelikus, šiuos paukštelius galima pamaloninti lašinukais, kurie turėtų būti nesūdyti ir be raumens – gryni, balti. Tiesa, lašinukus labai mėgsta ir geniai, kurie atskridę į lesyklą gali išvaikyti mažus paukštelius, o patys pavogti lašinių gabalėlį ir nuskristi. Tad lašinius geriausia pririšti ant tvirtos virtuvės ar prikalti.
„Į lesyklėles jokiu būdu negalima dėti maisto atliekų, tarkime, supelijusios duonos ar batono. Pelėsio prisilesę alkani paukšteliai gali sunegaluoti. Paukščiams neduokite ir sūraus fermentinio sūrio, tačiau varškės sūrio pasiūlyti galima, nes jame nėra druskos. Tinka ir varškė, kurią paukšteliai galėtų pamažu lesti. Vis dėlto, joje yra nemažai vandens, tad esant šaltukui ji gali sušalti ir sukietėti. Todėl varškė tinka tik vyraujant pliusinei temperatūrai“, – perspėjo jis.
Apsauga nuo balandžių
Biologas šypsosi, kad žmonėms patinka įsirengti lesyklėles prieš savo langus, nes tai – lyg gyvasis televizorius. Smagu ir miela stebėti atskrendančius ir sėklytes snapeliais gliaudančius žvirblius, zyles, sniegenas, žaliukes, svilikus ir kitus paukštelius.
Vis dėlto, į lesyklas atskrenda ir didesni paukščiai, kurių lesinti nereikia – balandžiai, kėkštai. Įlindę į lesyklėlę, jie gali išvaikyti mažuosius paukštelius ir viską sulesti. Todėl ornitologas pataria lesyklėlėse įrengti užtvaras ar mažesnius plyšelius. Pro juos į vidų negalės patekti stambūs paukščiai, o mažiukams bus patogu įskristi ir išskristi. Tokio tipo lesyklėles ypač mėgsta žvirbliai.
Vandens paukščių – nepenėti
Dr. B. Šablevičius perspėja, kad ne visus paukščius galima lesinti. Pavyzdžiui, nereikėtų penėti vandens paukščių. Apie tai daug rašoma ir kalbama, tačiau vis dar atsiranda žmonių, kurie gailėdami ančių ar gulbių, šiems paukščiams iš tikrųjų daro meškos paslaugą.
„Vandens paukščiai yra migruojantys, tad atšalus orams jie turi visas galimybes išskristi žiemoti į šiltesnes šalis. Tačiau nuolat lesinami žmonių, jie nebesiruošia niekur skristi ir tampa priklausomi nuo lesintojų. Šiems nustojus tai daryti, paukščiai būna pasmerkiami žūčiai. Jau yra susidariusios vietinės populiacijos, kurios visiškai nebeskrenda į šiltus kraštus ir savo jaunikliams nebeparodo migracijos kelių. Pavyzdžiui, Kauno mariose daug paukščių pasilieka žiemoti ir laukti, kada kas nors atneš maisto – paaiškino ornitologas. – Deja, kad ir kiek tai aiškintum, vis tiek atsiras vandens paukščius lesinančių žmonių. Jeigu jau penite antis ar gulbes, bent jau netrupinkite joms duonos gaminių, nes paukščių skrandžiai labai sunkiai juos virškina. Geriausia antis ar gulbes šerti grūdais. Juos reikėtų paberti krante, kur labai seklus vanduo, kadangi grūdai skęsta.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas1
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų1
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...