Žmonės pastaruoju metu miestuose pasigenda žvirblių. Sako, kad be šių žiemoti liekančių paukščių gyvenimas liūdnesnis ir teiraujasi, kur jie prapuolė. Ornitologai neguodžia – žvirblių mažėja. Ir ne tik Lietuvoje.
Ventės rago ornitologai jau spėjo sužieduoti 46 tūkst. paukščių. Per dieną sužieduojama nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių sparnuočių. Ornitologai pripažįsta, kad paukščių migracija jau įsibėgėjusi, tačiau kol šilta, sparnuočiai masiškai dar neskrenda į šiltuosius kraštus.
Lėktuvui kylant pavojų gali kelti ir paukščiai. Ypač, kai sparnuočiai įkliūva į variklį. Tad aviacijoje, siekiant didesnio saugumo, atliekami paukščių smūgių bandymai. Kol kas – su tikrais gyvūnais. Tačiau tam ketinama padaryti galą. Kaip, papasakojo LNK reportaže.
Vyro netektį ir sunkią ligą išgyvenusi meksikietė atrado neįprastą būdą, kaip vėl džiaugtis gyvenimu. Moteris ėmė rūpintis sužeistais ir sergančiais kolibriais. Nauja veikla moterį taip įtraukė, kad dabar šių paukštukų jos namuose skraido gerokai per pusšimtį. Apie moterį ir jos paukščius pasakota LNK žiniose.
Panevėžio rajone Gintaras Skumbinas su šeima baigia užauginti iš lizdo iškritusį ar išmestą gandriuką. Paukščiuką rado G. Skumbino giminaitis ir žinodamas, kad Gintaro šeima didelė gamtos mylėtoja, apie radinį ir pranešė būtent jam. Plačiau apie tai – LNK reportaže.
„Įveskite į „Google“ paieškos laukelį „Gediminas, paukščiai“ ir išsyk mane surasite“, – žada ornitologas, edukacijų „Pažinkime paukščius drauge“ kūrėjas Gediminas Petkus, kurio veikla šiuo metu susijusi ne tik su gamta ar paukščiais, bet ir su žmonių švietimu.
Kertami medžiai toliau keliais aistras. Dabar kauniečiai užfiksavo, kaip vidury dienos kertami medžiai pačiame Kauno senamiestyje. Gyventojai įtaria, kad jie galėjo būti su perinčiais paukščiais ar jų lizdais, nes ant žemės rasta plunksnų ir sparnų. Savivaldybė aiškina, kad medžius kirsti buvo būtina, nes jie nudžiūvę ir kelia pavojų, praneša LNK.
Kauniečiai suabejojo, ar dabar tinkamas metas genėti medžius, kai jau išsprogę lapai, o dalis paukščių susisukę lizdus. Savivaldybės specialistai aiškina, kad jei medžiuose – lizdai, jų šakos laikinai nepjaunamos.
Nuo tuoktuvių iki pirmųjų kiaušinių sudėjimo. Nuo perėjimo iki jauniklių išsiritimo. Nuo vaikų auginimo iki rūpesčių juos mokinant skraidyti. Visą į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių – erelių žuvininkų – poros gyvenimą lizde nuo šiol galima stebėti tiesioginės transliacijos metu. Pasak gamtosauginės iniciatyvos autorių, tai išskirtinė galimybė, nes ilgą laiką šių plėšrūnų pasaulis buvo pažįstamas tik saujelei juos tyrinėjusių mokslininkų.