VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) atstovė Kamilė Rutkaitė teigia, kad kartais organizacijos nepajėgia kovoti su naujai įsigaliojusiais įstatymais.

2019 m. gegužės 7 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) atnaujino Gyvūnų laikymo teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuriame buvo nustatyti bendrieji gyvūnų laikymo reikalavimai ir draudžiami veiksmai, bet nebeįvardinti minimalūs gyvenamieji plotai, užtikrinantys augintinių gyvenimo kokybę – psichologinę ir fizinę būklę. Pagal naująjį Aprašą, buvo siekta atnaujinimų kiekvienoje savivaldybėje, tačiau dar sausį buvo sunku pasakyti, kaip joms sekasi ties šiuo klausimu. Viena iš tokių – Ignalinos rajono savivaldybė, kurios nurodytose taisyklėse dar šiandien galima rasti įvardintus minimalius gyvenamuosius plotus augintiniams.

GGI jau viešai kalbėjo apie šuns nepriežiūros atvejį Ignalinos rajone. Organizacija rugpjūčio mėnesį gavo pranešimą apie laikomą didelį šunį akivaizdžiai per mažame voljere. Buvo nurodyta, kad šuo niekada nėra vedžiojamas, nėra užtikrinamas jo fizinis aktyvumas, voljeras nėra tinkamai valomas, o grindinys – plytelės, ant kurių kojos nuolat slysta. Pranešėjai tikino, kad augintiniui nėra suteikiama jokia kita reikalinga priežiūra, o ištrūkęs iš voljero jis elgiasi agresyviai.

„Atsižvelgiant į Ignalinos rajono savivaldybės taisykles, GGI kreipėsi būtent į šios savivaldybės administraciją su prašymu patikrinti šuns laikymo sąlygas taip užtikrinant jo gerovę. Tačiau pranešimas be pagrindo buvo tiesiu taikiniu persiųstas Ignalinos VMVT, kuri po kelių dienų atsakė, jog pranešimas dėl gyvūno laikymo sąlygų ir gerovės yra nepagrįstas. Ignalinos VMVT pranešime buvo nurodyta, kad patikrinimo metu, inspektoriai išsiaiškino, jog šuo neskiepytas nuo pasiutligės, bet apie galimus nusižengimus dėl voljero dydžio ir jo įrengimo daugiau nebuvo užsiminta. Apsikeitus keliais laiškais, kuriuose GGI prašė Ignalinos VMVT atstovų detalizuoti, koks voljero dydis nustatytas patikrinimo metu, informacija gauta nebuvo – institucijos atstovai teigė tokios informacijos suteikti neketinantys“, – rašoma GGi pranešime.

Spalio mėnesį GGI neapleido šio atvejo ir kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją dėl iš Ignalinos VMVT gauto pranešimo tyrimo rezultatų. GGI skunde minėjo, kad VMVT pranešime trūko informacijos apie šuns voljero ir jo įrengimo patikrą, kurių reikalavimai yra nurodyti įsakyme dėl gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių. 11 punkte yra pabrėžta, kad „laikant gyvūnus pastatuose, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei“, o įsakymo priede galima rasti minimalias augintiniams skiriamas ploto normas, nurodančias, kad 10-20 kg sveriančiam šuniui, laikomam voljere ir nei karto per dieną neišvedamam pasivaikščioti, turi būti skiriama 15 kv. m ploto, o 25-40 kg  sveriančiam šuniui – 25 kv. m ploto voljero patalpa.

„Tačiau nepaisant GGI abejonių, ar atvykę VMVT inspektoriai ėmėsi priemonių išsiaiškinant šuns svorį ir išmatuojant jo voljero dydį,  Ignalinos VMVT nepritarė teiktam skundui – anot jų, voljeras atitinka reikalavimus ir gyvūno gerovė nėra pažeista. Taip pat buvo paprieštarauta dėl skunde minimo šuns vedžiojimo – nors nėra tekę matyti šio gyvūno su pavadėliu, inspektoriai teigė, kad šuns savininkas du kartus per dieną išveda augintinį pasivaikščioti ir turi kelis įvairaus ilgio vedžiojimo pavadėlius. Taip pat buvo paaiškinta, kad šiuo atžvilgiu reikia vadovautis ne savivaldybės, kurioje šuo gyvena, taisyklėmis, bet gegužės mėnesį atnaujintu VMVT Aprašu. Tad GGI skundas, anot jos atstovės, buvo netikėtai atmestas taip ir nepasiekus geresnių rezultatų užtikrinant geresnes sąlygas augintiniui. Nors VMVT teigė, kad gegužę atsinaujinęs Aprašas padės geriau užtikrinti gyvūnų gerovę ir jų apsaugą, šiandien tuo galima stipriai suabejoti. Visuomeniški žmonės toliau kreipiasi į VMVT, savo savivaldybę ar informuoja gyvūnų gerovės organizacijas apie tokius nusižengimus, kaip dideli šunys, uždaryti itin mažuose voljeruose. Tačiau dabar šviesesnių rezultatų tokiems atvejams sunku tikėtis“, – rašoma GGI pranešime.

GGI jau sausį garsiai kėlė klausimą, ar atnaujinta gyvūnų laikymo tvarka yra naudinga, o galbūt ji kelia tik dar daugiau problemų. Susidūrus su šia šuns istorija, GGI tegali apgailestauti, kad nors buvo įdėta daug pastangų siekiant užtikrinti geresnes sąlygas gyvūnui, daugiau nieko nepavyko pasiekti. „Situacija šiuo metu išties sudėtinga, kadangi kol egzistavo minimalūs plotų reikalavimai, nebuvo vietos žmogiškajam faktoriui, voljeras plotą arba atitiko, arba ne ir tai sužinoti padėdavo liniuotė. Dabar visiškai neaišku, kuo remiantis daromos išvados. Suprantu, kad turėtų būti remiamasi gyvūnų gerovės ekspertų kompetencija, tačiau vienam ekspertui plotas atrodo tinkamas, kitam ne. Beje, gyvūnų augintinių laikymo taisyklių priežiūra priklauso savivaldybėms, o ne VMVT, tačiau savivaldybės neturi gyvūnų gerovės srityje kompetentingų darbuotojų. Teoriškai tokiais atvejais, kai patys nuspręsti negali, turi kreiptis į VMVT pagalbos, tačiau realybėje viskas yra kiek kitaip, nes toks dvigubas darbas yra nelogiškas. Mes suprantame, kad plotų reikalavimai kėlė neaiškumų, kuomet gyvūnas auginamas bute ar kitomis aplinkybėmis, tačiau sieksime, kad būtent voljerams minimalūs plotai būtų sugrąžinti“, – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.