- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įvairovė: miške turi būti nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie tampa namais įvairiausioms gyvybės formoms.
-
Įvairovė: miške turi būti nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie tampa namais įvairiausioms gyvybės formoms.
-
Įvairovė: miške turi būti nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie tampa namais įvairiausioms gyvybės formoms.
-
Įvairovė: miške turi būti nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie tampa namais įvairiausioms gyvybės formoms.
-
Įvairovė: miške turi būti nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie tampa namais įvairiausioms gyvybės formoms.
-
Įvairovė: miške turi būti nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie tampa namais įvairiausioms gyvybės formoms.
Tiek jaunos, tiek senos pušys gamtoje atlieka svarbią funkciją: miško gyventojams ir augalams jos gali parūpinti ne tik prieglobstį, bet ir maisto. Tačiau dėl plataus šios medienos naudojimo pušys kertamos labai anksti, taip keliant grėsmę miškų biologinei įvairovei.
Miške turi būti visko – nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie, virtę stuobriais ar virtuoliais, tęsia nesibaigiantį gyvybės ratą.
Dėl dažnų kirtimų medžių amžių įvairovės lieka vis mažiau. Palyginti su 2011–2015 m., nuo 2016 m. iki 2018 m. Europoje iškirsti miškų plotai padidėjo 49 proc. Lietuvos pušynų plotas, palyginti su 2003 m., sumažėjo 1,2 tūkst. ha, o pačios pušys kertamos nesulaukusios net 100 metų.
Dažniausiai paprastosios pušys gyvena iki 300–400 metų, tačiau gali sulaukti net ir 600 metų. Medžio gyvavimo trukmė priklauso nuo aplinkos, visas jo gyvenimo ciklas yra svarbus paukščiams, vabalams, grybams ir daugeliui kitų miško organizmų. Jei šis medis yra gyvūno prieglobstis, jo nukirtimas reiškia, kad gyvūnui teks persikelti į kitą aplinką, prie kurios jam gali būti per sunku prisitaikyti, – taip nyksta bioįvairovė.
Medžio gyvenimas./ E. Plytnikaitės nuotr.
300–400 metų sulaukusios pušys gali pasirodyti nereikalingos, tačiau jos atlieka svarbią funkciją miškui – jose tiesiog verda vabalų gyvenimas. Deja, tokio amžiaus pušys Lietuvoje sulaukia gana retai.
„Kiekviena pušies stadija yra labai svarbi miškui, jo gyvūnams ir augalams. Net ir jauniausios pušys gali parūpinti maisto tokiems gyvūnams kaip briedžiai – pušaičių ūgliai yra jų žiemos maistas. 300–400 metų sulaukusios pušys gali pasirodyti nereikalingos, tačiau jos atlieka svarbią funkciją miškui – jose tiesiog verda vabalų gyvenimas. Deja, tokio amžiaus pušys Lietuvoje sulaukia gana retai“, – sako nevyriausybinės organizacijos „Sengirės fondo“ bendraįkūrėjas režisierius Mindaugas Survila.
„150–200 metų pušys patinka juodosioms meletoms, kurios kiekvienais metais kala naujus uoksus aukštai medžiuose. Tam, kad meleta įsirengtų savo būstą, medžio skersmuo krūtinės aukštyje turi būti ne mažiau 50 cm. Neretai tokių medžių šerdis jau būna paveikta pušinės kempinės, tai labai palengvina paukščio darbą. Tokių pušų viršūnes lizdams sukti pasirenka ereliai žuvininkai ar jūriniai ereliai“, – pasakoja fondo bendraįkūrėjas, gamtos mokslų daktaras Mindaugas Lapelė.
Juodoji Meleta./ V. Knyvos nuotr.
Brandžiose 250–300 metų pušyse atsiranda vis daugiau uoksų. Genių seniau iškaltus uoksus perėti renkasi lututės, jie tampa namais ir voverėms, kiaunėms, antims klykuolėms, didiesiems dančiasnapiams, uldukams, kitiems sparnuočiams. Laisvus uoksus užima medunešių bičių šeimynos. Pušies amžiui artėjant link 300 metų, ji apmiršta, formuojasi atskira daugeliui rūšių gyvybiškai svarbi negyva mediena ant gyvų medžių.
Senose nudžiūvusiose pušyse randama į Raudonąją knygą įrašytų vabalų: didysis sprakšis, pušinis plokščiavabalis, šneiderio kirmvabalis ir ūsuotis dailidė. Vabalų lervų kuriamos galerijos yra tarsi šiltnamiai daugeliui grybų, kurie, savo ruožtu, pritraukia jais besimaitinančius organizmus – taip auga mitybos grandinė.
Uralinių pelėdų lizdams puikiai tinka 350 metų pušys – stuobriai. Ant jų taip pat galima aptikti kempininių grybų ir jais mintančių vabzdžių. Sena pušis dėl vabalų ir jų lervų gausos yra šventinis pietų stalas geniams.
400 metų sulaukę medžiai virtuoliai taip pat yra natūrali miško gyvavimo dalis. Negyvas medis, prabuvęs dar tiek pat ar net daugiau metų nei būdamas gyvas, veikiamas mediena mintančių grybų ir kitų skaidytojų, grįžta į dirvožemį augalams prieinamomis maisto medžiagomis.
„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus, išskirtinai svarbius biologinei įvairovei išsaugoti ir klimato kaitos padariniams sumažinti, – sengirėms, atviroms žmonėms lankytis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...